Linas Jegelevičius BNN

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuva praėjusį mėnesį Europos Sąjungos nare tapo 15,7 proc. (Estijoje – 14,8 proc., Latvijoje – 11,5 proc.). Daugelis manė, kad infliacija pasiekė aukščiausią tašką.

Oi. Balandžio mėnesį infliacija Lietuvoje pasiekė naują visų laikų rekordą – 16,6 proc., rodo preliminarūs statistikos biuro ketvirtadienį, gegužės 5 d., paskelbti skaičiavimai.

Per mėnesį vartotojų kainos pakilo 1,9 proc.

Pagal perkamąją galią euras Lietuvoje niekur nedingo 2015 metais, kai valiuta buvo įvesta Baltijos valstybėje. Tuomet už blizgančią euro monetą galima gauti litrą vietoje pagaminto pieno, o likę dar keli centai, užtenka nusipirkti nedidelį dykumos barą.

2015 metais vietinio autobuso kaina trečiajame pagal dydį Lietuvos mieste Klipetoje buvo 60 euro centų, o dabar – vienas euras. Tačiau laikui bėgant darbo užmokestis ir socialinės pašalpos didėjo, o pastaruoju metu kilusios infliacijos – ir kainų – daugelis lietuvių nepastebėjo.

„Kainos kosminės, siaubingos, tikrai beprotiškos. Įeini į bakalėjos parduotuvę, apsidairai ir jauti skausmą krūtinėje”, – BNN sakė Glydeboje gyvenanti 80-metė pensininkė Vera Alejunin.

Skaityti daugiau: Pramonės gamyba Latvijoje padidėjo 6,3 proc.

Geras verslininkas iš Šventųjų – Baltijos jūroje esančios gyvenvietės – Vaidas Simoides yra geresnis už ponią Verą, kuri patenka į turtingiausių Lietuvos žmonių 200-tuką, ir nėra verčiama čiupinėti centų. Tačiau kainų ir infliacijos klausimas jam sukasi kiekvieną dieną.

„Mūsų nedideliame, 18 kambarių viešbutyje, praėjusią žiemą šildymo išlaidos išaugo beveik trigubai. Kai žiemą uždirbate nedideles pajamas, įsivaizduokite, kad už šildymą kas mėnesį mokėsite beveik 6000 eurų”, – BNN sakė verslininkas.

Nepaisant infliacijos 19 euro zonos šalių – metinė infliacija euro zonoje 2022 metų kovą buvo 7,4 proc., o 2022 metų vasarį – 5,9 proc., Eurostato duomenimis, nors Lietuva vis dar yra didesnė už kitas euro zonos valstybes. Jau antrą mėnesį iš eilės visoje ES vyraus didelė infliacija, kuri Lietuvos analitikams krapš galvas dėl pasiaiškinimų.

SEB Lietuvos ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad degalai ir šiluma šį mėnesį infliacijos neprisidėjo, tačiau maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas – daugiau nei 10 proc.

Povilasko teigimu, daugiau nei dvigubai didesnės nei tikėtasi maisto produktų kainos vidutinę metinę infliaciją pastūmės iki 13-14 procentų.

„Akivaizdu, kad mūsų pradžios metų prognozės dėl 11–13 procentų vidutinės metinės infliacijos nyksta užmarštyje“, – sakė jis. „Jau dabar galime pasakyti, kad metinė infliacija šalyje sieks bent 13–14 procentų“.

Liberalų-konservatorių Lietuvos vyriausybė stengiasi pažaboti naują infliacijos augimą, kol nepadidės energijos sąnaudos – pagrindinis infliacijos veiksnys Europoje.

Daugiau nei 350 Vilniaus regiono įmonių vienijančios Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VIBA) prezidentas Sykidas Pesakirskas sako, kad Lietuvoje fiksuojamos didelės infliacijos priežastis yra ne tik geopolitika, bet ir „energetikos karai“.

Jis pabrėžė, kad nutrūkę prekybos ryšiai su Kinija sumažino kainas dviem procentais šalies BVP ir padidino kainas.

„Daugelis mūsų įmonių rėmėsi kiniškais komponentais ir juos pakeisti buvo brangu“, – BNN sakė VIBA pirmininkas.

Būdami euro zonoje, pažymėjo jis, lietuviai negali naudoti palūkanų ar valiutų kursų infliacijai kontroliuoti, liko tik pinigų politika.

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė pensijų didinimą penkiais procentais, tačiau kai kurie parlamentarai, pavyzdžiui, opozicijai atstovaujantis Remigijus Jemitidis, vyriausybę sukritikavo. „Premjere, nežaisk valties, nes tapsi kaip Rusijos laivas“, – komentare delfi.lt vyriausybei rėžė jis.

BNN prieiga, įstatymų leidėjas nebuvo išrinktas jo žodžiais: „Konservatoriai yra ligoti azartiniai lošėjai. Premjeras blaškosi per patvirtintas biudžeto pataisas be reikalingų institucinių sprendimų. Jei Konstitucinis Teismas kreipiasi, jie dejuoja, kad mūsų žmonės negaus padidintų lėšų. indekso pensijos – del manes!Na pakeiskit konstitucija.Pensijos tokios svarbios.

Žymiausias Lietuvos statistikas teigia, kad kovo – o dabar – balandžio mėn. infliacija yra didžiausia nuo 1996 metų spalio.

Didžiausi kovos rekordai ir nuosmukiai Lietuvoje buvo: būstas ir komunalinės paslaugos (37,5 proc., palyginti su 37,8 proc. vasario mėn.), maistas ir nealkoholiniai gėrimai (17,1 proc. prieš 14,7 proc.), transportas (22,1 proc. prieš 16,9 proc.) ir pramogos. ir kultūra (9,9%).10,9%). Per mėnesį vartotojų kainos kovo mėnesį pabrango 2,4 procento – didžiausios nuo 2009 metų sausio mėnesio dėl brangesnių degalų ir tepalų, drabužių, duonos ir grūdų, pieno ir pieno produktų, sūrio, kiaušinių, avalynės, mėsos ir mėsos gaminių kainų. , Aliejus ir riebalai, teigia Statistikos biuras.

Tačiau „Sweetbank Lithuania“ analitikas Nerijus Masulis mano, kad artimiausiais mėnesiais infliacijos vaizdas bus šiek tiek stipresnis.

„Manau, kad infliacija jau pasiekė aukščiausią tašką ir pradės mažėti gegužę arba vasarą. Labai nustebčiau, jei vasaros mėnesiais infliacija būtų aukštesnė nei dabar. Gali būti, kad jau balandį ji pasiekė aukščiausią tašką.”

Pasak ekonomisto, viso pasaulio centrinių bankų griežtinama pinigų politika, kylančios palūkanų normos ir lėtas Kinijos augimas bei jo įtaka kitoms pasaulio šalims yra infliaciją mažinantys veiksniai. Tikimasi, kad visi šie veiksniai sulėtins ekonominę veiklą ir dėl to paklausą, sako jis.

Su „blogomis“ kainomis kovojanti pensininkė Alejūnienė sako, kad teks labiau pasikliauti sūnaus pagalba, o verslininkas Šimaitis kai kurių planų gali atsisakyti.