Penktadienį euro zonos pinigų rinkos grįžo prie dviejų Europos centrinio banko palūkanų normų padidinimo iki kitų metų pabaigos.

Bloko obligacijų rinkos, kaip ir kitos, pastarosiomis savaitėmis buvo nepastovios, nes buvo stebima, kada pagrindiniai centriniai bankai pradės kelti palūkanų normas, nes rinkos baiminasi, kad infliacija bus ne tokia trumpalaikė, nei tikėtasi iš pradžių. Po spalio mėn. vykusio ECB pinigų politikos susitikimo rinkos perėjo prie palūkanų normų padidinimo 10 bazinių punktų iki 2022 m. liepos mėn., o iki 2 iki 2022 m. spalio – dviem, bet nurimo, kai politikos formuotojai ryžtingai pasisakė prieš kainodarą, o Anglijos bankas tai padarė. Nepavykus pasiekti laukiamo palūkanų normos padidėjimo po savaitės.

Tačiau JAV infliacijos rodikliai spalio mėnesį buvo didesni, nei tikėtasi trečiadienį, todėl kyla klausimų, kaip greitai gali tekti veikti JAV Federaliniam rezervui. Ketvirtadienį nustačius visą ECB kainų padidinimą iki 2022 m. rugsėjo mėn., penktadienį jie perėjo prie dviejų palūkanų normos iki 2022 m. gruodžio mėn.

„Tai yra cikliškas žaidimas apie čia vykstančią infliaciją. Jei žaidėjai tikrai išsigandę, mes nekalbėsime apie 20 bps/50 bps padidėjimą Fed”, – sakė AFS Group analitikai. Platesnėje rinkoje Vokietijos 10 metų pajamingumas, euro zonos etalonas, nepakito – –0,23%.

Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas pirmą kartą per savaitę pakilo 4 baziniais punktais iki 1,00%, todėl atidžiai stebima rizikos premija padidino Vokietijos obligacijų priemoką virš 120 bazinių punktų. Penktadienį daugiausia dėmesio buvo skirta infliacijai.

Kainų augimas euro zonoje 2023 metais kris žemiau Europos centrinio banko 2% tikslo, todėl sąlygos kelti palūkanų normas nėra tenkinamos, sakė Lietuvos politikos formuotojas Gediminas Šimkus. Tačiau komentarai rodo, kad infliacija išliks aukšta ilgiau, nei rodo ECB ekonominės prognozės. Jie mano, kad kitais metais infliacija kris žemiau 2% tikslo.

Tiekimo grandinės kliūtys, stabdančios euro zonos augimą ir didinančios infliaciją, išliks visus 2022 m., penktadienį pareiškė ECB politikos formuotojas ir Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas. Kitur Austrija paskyrė JPMorgan ir UniCredit patarėjais savo žaliųjų obligacijų emisijai, kuri vyks kitais metais.

(Šios istorijos neredagavo „Devdiscourse“ darbuotojai ir ji automatiškai sugeneruojama iš bendrinamo sklaidos kanalo.)