Lietuvos kino centre

Lietuvos kino centras pristatys penkis lietuviško kino klasikus Lokarno kino festivalio internetinėje peržiūrų salėje, kuri yra neseniai pradėtos veikti pirmosios festivalio platformos „Online Heritage“ dalis, kuri veiks iki 2005 m. premjerų pasirodžiusių filmų duomenų bazės.

Svarbiausias dalykas – Arūno Zebrino filmas „Mergina ir aidas“, kuris 1965 m. buvo parodytas Lokarne, pelnęs „Sidabrinės burės“ prizą, o šį rudenį pasirodys Prancūzijos kino teatruose kartu su DVD leidimu.

Šių klasikinių filmų sugrąžinimas visuomenei yra dalis Lietuvos kino centro nuolatinių pastangų sugrąžinti savo turtingą kino paveldą į visuomenės akis“, – sakė Centro Kino reklamos skyriaus vadovas Dovilas Putnuriutis. Informacija ir paveldas.

Centras sudarė beveik dviejų dešimčių suskaitmenintų ir restauruotų klasikų katalogą, prieinamą DCP formatu potencialiems pirkėjams. „Esame pasirengę užmegzti naujas partnerystes su platintojais ir festivaliais, atsižvelgdami į visas galimybes, kad šie gražūs filmai būtų matomi“, – sakė Putnurioti.

Kino centrui priklauso teisės į visus buvusioje valstybinėje Lietuvos kino studijoje sukurtus filmus, apimančius daugiau nei 60 gamybos metų nuo 1940 m. iki 2004 m. Tačiau didžioji šio archyvo dalis lieka Gosfilmofondo kino archyve Maskvoje, kur filmai rodomi. buvo saugomi prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę nuo buvusios Sovietų Sąjungos 1990 m.

Pastaraisiais metais Liverpulio futbolo klubas atgavo 39 kai kurių svarbiausių šalies vaidybinių filmų kopijas ir šešis dokumentinius filmus. Centras stengėsi suskaitmeninti ir atkurti kiekvieną filmą, kad jis būtų prieinamas vietiniams ir tarptautiniams platintojams.

„Per aštuonerius metus, turėdami sudėtingus biudžetus, sugebėjome susigrąžinti 19 vaidybinių filmų ir tris dokumentinius filmus“, – sakė Potnorioti. „Mūsų katalogas yra pakankamai didelis, kad galėtum keliauti ir susideda iš svarbių lietuviškų istorijų, kurios gali patenkinti Lietuvos auditoriją, taip pat yra įdomios tarptautinei rinkai ir svarbioms kino institucijoms, pvz. [France’s] Prancūzų kinas ir [Poland’s] Filmotika Narodua“.

Potnoriti pažymėjo, kad 2019-ieji buvo puikūs metai – surengti 139 seansai visoje Lietuvoje ir 41 peržiūra tarptautiniuose kino festivaliuose, be to, buvo atkurta nemažai istorinės reikšmės filmų. „Praėję metai mūsų klasikams buvo svarbus pasiekimas“, – sakė ji. Prisijunkite prie šio naujo [Heritage Online] Projektas yra tik dar vienas svarbus žingsnis, kurį reikia žengti“.

Be „Mergaitės ir aido“ (nuotraukoje), Lokarno seansų salėje bus galima pamatyti Žebriūno „Gražuolę“ (1969), bene žinomiausią ir plačiausiai pripažintą Lietuvos klasiką, kuri Prancūzijoje taip pat išleista DVD; Politinė satyra „Kovas, kovo! Tra-ta-ta!” Raimundo Vapalo (1965) – pirmasis lietuviškas spalvotas filmas, „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983), Algimanto Poipos, „Nebegaliu prisiminti tavo veido“ (1988) – Raimundo Panionio.

Penkius filmus virtualioje Heritage Online peržiūrų salėje registruoti vartotojai gali žiūrėti iki vienerių metų.