BRIUSELIS – Europai auga susirūpinimas dėl Kinijos žmogaus teisių pažeidimų Sindziange, represijų Honkonge ir plačiai paplitusios cenzūros bei siaučiančios socialinės kontrolės, jau nekalbant apie technologijų pažangą, pramoninį šnipinėjimą ir agresyvią retoriką.

Europiečiai taip pat pernelyg nesidžiaugia partneryste „Be sienų“, apie kurią Kinija ir Rusija paskelbė prieš pat vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Tačiau Europa nepritaria Taivano nepriklausomybei ir pripažįsta Pekiną Kinijos valdžios buveine.

Europiečiams svarbiausia išlaikyti atvirą prekybą su Kinija ir jos didžiule rinka, kartu su Vašingtonu bandant užkirsti kelią bet kokiai karinei agresijai prieš Taivaną. Nė viena Europos šalis, kad ir kokia būtų demokratinė, neparodė tiek noro žygiuoti per pusę pasaulio, kad padėtų kariškai apginti Taivaną, kaip kartais pažadėjo prezidentas Bidenas (prieš Baltiesiems rūmams jį pataisant).

Taigi Europos lyderiai dažniausiai tylėjo apie prieštaringai vertinamą Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane.

„Tai ne jų kova, tai yra Amerikos kova, ir Bideno administracija pastaruosius pusantrų metų buvo aišku, kad Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra jos prioritetas“, – sakė Kinijos mokslininkas Philipas Le Courie iš Harvardo universiteto. „Taivanas buvo labai tylus, ir dauguma europiečių manė, kad ši kelionė buvo klaida“, – tai padidino įtampą, kai „pačioje Europoje vyko karas“.

Jei Europa vis labiau nerimauja dėl naujų investicijų Kinijoje, Taivanas yra Amerikos problema, kaip ir didesnis Ramiojo vandenyno regionas, kuriame Europa turi mažai karinių išteklių.

„Ilga Amerikos parama Taivanui neturi nieko bendra su demokratija ir viskas, kas susiję su geopolitika ir patikimumu“, – sakė buvęs Prancūzijos ambasadorius JAV ir JT Gérardas Araud.

Lietuva buvo vienintelė ES šalis, aiškiai parėmusi M. Pelosi vizitą. Per „Twitter“ žinutė užsienio reikalų ministruiDabar, kai Atstovų Rūmų pirmininkas Pelosi atvėrė duris į Taivaną plačiau, Gabrielius Landsbergis sakė, kad kiti laisvės ir demokratijos šalininkai greitai praeis.

Tikriausiai. Tačiau Lietuva ir Pekinas yra bjauriai susipykę dėl Taivano. Vilnius leido naujajai neoficialiai Taivano ambasadai savo pavadinime vartoti žodį Taivanas, o Pekinas atsakė prekybos apribojimais. Kitos ES šalys išreiškė pasipiktinimą, kad Lietuva, su ja nepasitarusi, sukūrė, jų nuomone, nereikalingą problemą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Barbock buvo atvira Kinijos vidaus politikos ir žmogaus teisių pažeidimų kritikė. Nepalaikydama Pelosi kelionės, M. Burbock perspėjo Kiniją neeskaluoti įtampos su Taivanu.

„Mes nepriimame, kai stiprus kaimynas pažeidžia tarptautinę teisę, o galingas kaimynas užpuola savo mažesnįjį kaimyną pažeisdamas tarptautinę teisę – ir tai, žinoma, galioja ir Kinijai“, – prieš vizitą ji sakė naujienų žurnalui „Der Spiegel“. „Atsižvelgiant į žiaurų Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, svarbu aiškiai pasakyti, kad tarptautinė bendruomenė nepripažįsta tokio elgesio.

Tačiau europiečiai – ir vokiečių verslininkai – žino, kad taip pat Kinija ir Europos Sąjunga Didžiuliai partneriai dvišalėje prekyboje.

Tačiau didėjanti Kinijos kritika paskatino Europą labiau domėtis Taivano, kuris, kaip ir Ukraina, dar viena maža demokratija, susidurianti su branduoliniu autoritarizmu, likimu.

Praėjusių metų spalį Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pradėjo žavesio puolimą Europoje ir sustojo Briuselyje neoficialiems susitikimams su ES įstatymų leidėjais. Europos Parlamentas didžiule balsų dauguma pritarė rezoliucijai, kuria raginama stiprinti ryšius su Taivanu, kurį jis apibūdino kaip „demokratinį partnerį ir sąjungininką Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Parlamentas tada išsiuntė savo pirmąją oficialią delegaciją aplankyti salą, nepaisydamas Pekino grasinimų imtis atsakomųjų veiksmų ir sankcijų kai kuriems garsiems įstatymų leidėjams.

Tačiau Parlamentas iš esmės yra bejėgis užsienio politikoje ir nekalba Europos Komisijos, jau nekalbant apie valstybes nares.

Didžioji Britanija, kuri nebėra Europos Sąjungos narė, atviriau kritikavo Kiniją nei kitos Europos šalys, o Bendruomenių rūmų užsienio reikalų komiteto vizitas Taivane jau seniai buvo svarstomas.

Tačiau britų kelionė vyks lapkritį arba gruodį, po komunistų partijos kongreso. Prieš tai Kinijos lyderis Xi Jinpingas nori parodyti jėgą užsitikrinti dar vieną kadenciją. Daugelis analitikų mano, kad Pelosi laikas supykdė poną Xi ir išprovokavo tokį stiprų atsaką.