Lietuvos banko naujokų programa skirta pritraukti ir ugdyti pasaulinius FinTech talentus. „Mūsų šalis žinoma kaip finansinių technologijų centras Europoje“, – sako Lietuvos banko pirmininkas Gediminas Šimkus. Nuo jos pradžios 2016 m., programoje dalyvavo dalyviai iš 78 šalių, o dalyvaujančių fintech įmonių skaičius per pastaruosius 12 mėnesių išaugo nuo 94 iki 179.

Verslo plėtros vadovas Lucas Jacobonis sakė, kad naujokų programa yra pirmoji jungtis tarp fintech įmonių ir centrinio banko. centrinė bankininkystė. Lietuvos bankas daro pirmąjį įspūdį apie įmones, prie kurių norite prisijungti, filtruoja jų paraiškas ir siūlo vadovautis licencijavimo procese. Lietuvoje veikiančių finansinių technologijų įmonių skaičius išaugo nuo 64 2015 metais iki 263 2022 metais.

Vykdydamas šį procesą, centrinis bankas klausia fintech įmonių apie jų strategijas. Ar jie žino taisykles, ypač susijusias su pinigų plovimu [AML] ir kovos su terorizmu finansavimu [CTF]? Jacobonis klausia: „O kaip su rizikos valdymo mechanizmu – ar jie turi pakankamai žinių ir patirties jį sukurti ir išlaikyti?“ Centrinis bankas taip pat klausia apie reguliavimo iššūkius, su kuriais susiduria įmonės, gaudamos licenciją.

Lietuvos bankas pernai veikė ir Finansų rinkų plėtros centrą. 15 žmonių centras, bendradarbiaudamas su kitomis nacionalinėmis institucijomis, diplomatais ir valdžios pareigūnais, siekia prisidėti prie finansų sektoriaus augimo Lietuvoje. Centrinis bankas aktyviai siūlo įstatymo pakeitimus.

„Norime žengti toliau ir skatinti viso finansų sektoriaus augimą didindami konkurenciją, paslaugų prieinamumą ir stiprindami kapitalo rinką“, – sako Šimkus. Taip bus sukurta „didelė pridėtinė vertė mūsų piliečiams, verslui ir šalies ekonomikai“.

Kalbėdamas apie centrinio banko galimybes prižiūrėti augantį finansinių technologijų sektorių, Jacobonis teigia, kad centrinis bankas, reaguodamas į didėjantį prižiūrimų subjektų skaičių, sustiprino savo išteklius ir aprūpino save geresniais įrankiais. Šiais metais prie priežiūros komandos prisijungė 14 darbuotojų, vien tam skirtas atskiras 20 žmonių skyrius. AML/CTF Prižiūrėtojas. Neseniai atliktame Europos centrinio banko tyrime Lietuva sulaukė daugiausiai užklausų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, tačiau skirtumas tarp licenciją gavusių fintech įmonių ir kreipusiųjų skaičiaus buvo daug didesnis nei kitose šalyse.

„Brexit“ taip pat buvo palaima Lietuvos „fintech“ strategijai, sako Jacobonis, įmonėms ketinant persikelti. Dideliu mastu centrinis bankas taip pat mato evoliuciją nuo finansinių technologijų įmonių, kurios specializuojasi mokėjimų ir atvirosios bankininkystės srityje, prie atvirojo finansavimo. Proaktyviai pritraukdamas finansinių technologijų įmones, centrinis bankas skirsto finansų rinkas į keturis subsektorius: mokėjimų, kredito ir draudimo bei kapitalo rinkas. „Tada nustatome problemas, kurias turime išspręsti kiekviename“, – sako Jacobonis.

Siekdama iliustruoti, kaip centrinis bankas tvarkysis su koncentruota kreditų rinka Lietuvoje, komanda nagrinėja, ar esamas bankas planuoja plėstis į Europą. „Jei jie turi tvaraus verslo plėtimo ir atitikties planus arba [plans to] Siekdami plėsti savo veiklą iš esamų Europos krypčių, jaučiamės patogiai į jas kreipdamiesi, – sako Jacobonis. – Skambiname, rašome el. Mes daug dirbame su vietos diplomatais vietoje“.

Padeda Lietuvos vyriausybės nariams organizuoti susitikimus užsienio šalyse. Jie yra mūsų strateginiai partneriai. Tai vieningas Lietuvos požiūris, – sako Jacobonis. – Pradėjome kartu, priėmėme strateginį sprendimą remti inovacijas bei fintech ir kartu pasiekti šį tikslą.

Lankydamasis kitose šalyse Lietuvos bankas taip pat siekia stiprinti ryšius su vietos centriniu banku. „Mes norime dalytis savo patirtimi su kitų šalių centriniais bankais ar finansinio elgesio institucijomis ir keistis praktika – jei jie domisi ir nori“, – sako Jacobonis.

Kalbant apie draudimo ir kapitalo rinkos pokyčius, Centrinis bankas turi skirtingus tikslus ir skirtingus metodus, kaip elgtis su kiekvienu iš jų.

Tuo tarpu Centrinis bankas ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvoje jau susiformavusiu fintech sektoriumi. „Su „fintech“ ekosistema palaikome labai glaudžius ryšius, pagrįstus konstruktyviu dialogu ir partneryste“, – sako Jakubonis. „Reguliariai susitinkame su fintech asociacijomis, siekdami suderinti savo požiūrį ir aptarti pagrindines problemas, klausimus ir galimus sprendimus, kurių metu ieškome būdų ar galimybių pagerinti savo darbą.