Lygiai taip pat, kaip Lietuvos politiniai lyderiai stengėsi, kad Maskva ir visas pasaulis pripažintų savo respubliką nepriklausoma valstybe, Lietuvos sporto pareigūnai įtraukė sovietinius kolegas į kovą už suverenitetą.

Kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, respublika pašalino savo sportininkus iš visų sovietinių nacionalinių varžybų. Dabar abiejų pusių sporto valdžia įsigilino ir, regis, šią vasarą Sietle vykusias geros valios žaidynes tapo savo pirmuoju svarbiu išbandymų aikštele.

„Goodwill Games“ yra įvairių sporto šakų renginys, kurį remia „Turner Broadcasting“, bendradarbiaudama su JAV sporto valdymo institucijomis ir Sovietų Sąjungos nacionaline sporto institucija.

Kiekviename renginyje dalyvauja du amerikiečiai ir du sovietų atlikėjai, o į aikštę užpildo geriausi sportininkai iš kitų šalių. Pirmą kartą žaidynės buvo surengtos prieš ketverius metus Maskvoje.

Jautrus režimas

Glaudūs sovietų ir amerikiečių sporto pareigūnų darbiniai santykiai dar labiau paaštrino Lietuvos situaciją.

Sovietų valdžia tvirtina, kad Lietuvos sportininkai Sietle gali varžytis tik kaip sovietų rinktinės nariai, Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lietuvos sportininkai dalyvaus kaip nepriklausoma komanda arba iš viso nedalyvaus. Jų nebuvimas būtų ypač svarbus sovietų rinktinės krepšinio sėkmei. Keturi ryškūs 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse auksą iškovojusios komandos nariai yra iš Lietuvos, tarp jų Ispanijoje dabar rungtyniaujantis Arvydas Sabonis ir Nacionalinės krepšinio asociacijos „Golden State Warriors“ narys Šarūnas Marčiulionis.

Iki šiol vietos organo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nariai pasitelkė atstovus Jungtinėse Valstijose, kad įtikintų Geros valios žaidynių organizatorius, kad Lietuvos komandai turėtų būti leista dalyvauti po savo vėliava. Diskusijose su Sietlo organizacinio komiteto vadovu Bobu Walshu atstovai siūlė įvairius būdus, kad ir simboliškai galėtų dalyvauti Lietuvos sportininkai. Kol kas Walshas tik klausėsi.

Šią savaitę atskiruose interviu sovietų ir Lietuvos pareigūnai išreiškė optimizmą, kad situaciją galima išspręsti taikiai. Tačiau jie pasiūlė labai skirtingas sprendimo versijas.

Sovietinis požiūris

Aukščiausio rango Sovietų Sąjungos sporto pareigūnas, einantis Valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto vadovo pareigas Nikolajus Rusakas, prognozavo, kad mažesnė vidaus konkurencijos perspektyva įtikins lietuvius grįžti į kariuomenę „dėl tos pačios priežasties, dėl kurios mūsų pramonė negali gaminti. sėkmingai atviroje rinkoje: šioje šalyje neturime konkurencijos.

Jis pridūrė: „Jei sportininkas nedalyvaus bent pusę metų, jo tobulėjimas gali vėluoti penkerius metus“.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys su tuo nesutiko, sakydamas, kad nacionalistinės nuotaikos pakeis bet kokį intensyvų norą dalyvauti aukštesniuose lygiuose kartu su sovietiniais sportininkais.

Arvydas Gorzaitis, komiteto narys ir 1976 m. Monrealio olimpinių žaidynių plaukimo bronzos medalio laimėtojas, sakė tikintis, kad Sietlo organizatoriai pasiūlys kažkokį kompromisą.

„Tikiuosi, ne, esu įsitikinęs, kad sulauksime dalyvavimo Geros valios žaidynėse“, – šiandien telefonu iš Lietuvos sostinės Vilniaus sakė jis. „Manome, kad viešoji nuomonė bus tokia stipri, kad bus daroma nuolaidų.

Kitos varžybos

Kalbant apie aukšto lygio varžybas, Gurzaitis sakė, kad Lietuvos pareigūnai rengia planus steigti lygas, kuriose lietuviai varžysis su kitų dviejų Baltijos respublikų – Latvijos ir Estijos, o laikui bėgant – ir Skandinavijos sportininkais.

Lietuvos siekis siekti nepriklausomo sportinio statuso įgavo naujos energijos daugiau nei prieš metus, kai trys Baltijos respublikos atkūrė savo tautinius olimpinius komitetus. Jos teisėtumo reikalavimas kilo dėl to, kad šios trys organizacijos buvo nepriklausomos organizacijos, pripažintos Tarptautinio olimpinio komiteto ir 12 sporto šakų tarptautinių federacijų, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. aneksavo tris respublikas.

Kai 1951 m. buvo įkurtas SSRS olimpinis komitetas, TOK ir tarptautinės federacijos nebepripažino Baltijos respublikų suvereniomis valstybėmis. TOK Chartija numato, kad Nacionalinis olimpinis komitetas turi atstovauti suvereniai teritorijai.

Nors trys Baltijos olimpiniai komitetai oficialiai niekada neatsistatydino ir neišsiformavo, jie išbuvo neaktyvūs beveik 40 metų, o jų sportininkai varžėsi kartu su kitų sovietinių respublikų sportininkais.

Dabar Lietuvos pareigūnai teigia, kad nacionalistinės nuotaikos yra pakankamai didelės, todėl abejoja, ar sportininkai sugrįš į sovietų nacionalinį dalyvavimą. Sabonis jau yra sakęs, kad prie nacionalinės krepšinio rinktinės nebegrįš. Marčioulinis savo ketinimų neatskleidė.

Bet kuriam sportininkui, kuris grįš į sovietinį dalyvavimą, vėliau bus uždrausta dalyvauti nepriklausomos Lietuvos rinktinėje, nes „visuomenės nuotaikos piktos Maskvai“, – sakė G. Gurzaitis.

Walshas, ​​kalbėdamas iš Sietlo, sakė kitą savaitę planuojantis apsilankyti Maskvoje ir aptarti šį klausimą su savo sovietų bendražygiais. Be to, jis negalėjo nieko konkretaus Lietuvai pasiūlyti ir sakė tikintis, kad jie supras, kokia nepatogi jo padėtis.