Trečiadienį Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) gauta informacija pranešė, kad Baltarusijoje, apie 50 metrų nuo Lietuvos sienos, įstrigo badaujančių ir šąlančių migrantų grupė.

„Tokie pranešimai kelia didelį nerimą, į juos labai sunku nereaguoti“, – sakė ŽTSI projektų vadovė Goda Jureviiūtė.

NVO taip pat priminė „nelegalių imigrantų mirtis prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos“ ir išreiškė „baimę, kad panašios tragedijos gali įvykti ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija“.

a Į Lietuvą neįleidžiama imigrantų šeima su dviem dukromis, teigia ŽTSI, kuris kelia abejonių dėl valstybės įsipareigojimo priimti migrantus humanitariniais sumetimais.

Lietuvos žmogaus teisių organizacija trečiadienį kreipėsi į LR Seimo Žmogaus teisių komitetą prašydama išaiškinti, kaip šalis priima migrantus humanitariniais sumetimais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai rugsėjo 20 dieną neleido Šri Lankos imigrantų šeimai su dviem mažametėmis dukromis iš Baltarusijos įvažiuoti į Lietuvą. „Mums buvo pranešta, kad VSAT pareigūnai suteikė šeimai maisto ir išsiuntė atgal į Baltarusiją“, – rašoma ŽTSI kreipimesi.

Žmogiškųjų išteklių skyrius pridūrė, kad po kurio laiko Baltarusijos pareigūnai šeimą grąžino į Lietuvą. Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms pradėjus gauti informaciją apie šį atvejį, VSAT pareigūnai nusprendė leisti šrilankiečiams pasilikti ir nuvežti į Pūškos pasienio kontrolės punktą.

Nors šeima galiausiai buvo įleista į Lietuvos teritoriją, iš pradžių jų atstūmimas pažeidė jų žmogaus teises, teigia ŽTSI.

„Abejotina, ar priimant sprendimą juos priimti yra teisingai įvertintas žmonių, bandančių kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną, pažeidžiamumas“, – rašo institutas.

Anot Lietuvos VRM, VSAT pareigūnai yra mokomi įvertinti konkretaus asmens ar imigrantų grupės pažeidžiamumą. Ministerija pridūrė, kad sprendimą leisti kam nors kirsti sieną priima ne vienas pareigūnas, o kolektyvas.

Vidaus reikalų ministro patarėjo Raimundo Kališnico teigimu, šeimoms su vaikais taip pat gali būti neįleidžiama į Lietuvą. „Šeima savaime negresia, o migrantus laikome pavojuje, kai jiems reikia skubios humanitarinės pagalbos, pavyzdžiui, sveikatos problemų atveju.

ŽTSI kreipimesi nurodyta, kad migrantai prieglobsčio gali prašyti tik pasienio kontrolės punktuose, bet negali pas juos vykti per Lietuvos teritoriją. Prieglobsčio prašytojai taip pat privalo turėti asmens dokumentus.

„Tačiau, kaip žinome iš žiniasklaidos, dauguma nelegalių imigrantų, atvykstančių į Lietuvą iš Baltarusijos, neturi dokumentų, nes Baltarusijos pareigūnai juos konfiskavo“, – rašo ŽTSI.

„Tokia situacija ir tai, kad per du mėnesius pasienio kontrolės punkte prieglobsčio kreipėsi tik vienas neteisėtas migrantas, kelia abejonių, ar yra reali galimybė prašyti prieglobsčio Lietuvos pasienyje“, – pridūrė institutas.

Kalšnico teigimu, dauguma migrantų „sąmoningai renkasi prieglobsčio Lietuvoje neprašyti“, nes šalis nėra jų galutinis tikslas.