NATO vadovas antradienį išreiškė atsargų optimizmą dėl Švedijos priėmimo į aljansą, kai Jungtinės Valstijos spaudė Turkiją atsisakyti atsisakyti savo prieštaravimų praėjus dviem dienoms po prezidento Recepo Tayyipo Erdogano perrinkimo.

Švedija ir Suomija praėjusiais metais panaikino dešimtmečius trukusį neapsisprendimą ir oficialiai pateikė paraišką stoti į NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kuri nesėkmingai siekė prisijungti prie aljanso, kurio narės žadėjo ginti viena kitą.

Tačiau sprendimai turi būti vieningi, o Turkija pasinaudojo savo įtaka, kad pastūmėtų abi šalis dėl kurdų kovotojų buvimo, todėl Suomija balandį įstojo į NATO, bet vis tiek blokavo Švediją.

Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė esąs pasiruošęs, kad Švedija laiku prisijungtų prie NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks liepos 11-12 dienomis Lietuvos sostinėje Vilniuje.

„Nėra jokių garantijų, bet visiškai įmanoma rasti sprendimą ir iki to laiko priimti sprendimą dėl visateisės Švedijos narystės“, – sakė Stoltenbergas žurnalistams Osle, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, skirto pasirengti viršūnių susitikimui, išvakarėse.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, kuris lankosi Švedijoje pakeliui į Oslą, sakė, kad Švedijos vyriausybė jau atsižvelgė į Turkijos susirūpinimą.

„Nėra jokios priežasties skirti daugiau laiko. Švedija dabar yra pasirengusi”, – sakė Blinkenas per spaudos konferenciją su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu šiauriniame Švedijos mieste Luleå.

„Raginame Turkiją ir Vengriją – kuri dar neratifikavo – kuo greičiau ratifikuoti prisijungimą“, – sakė jis.

Valstybės departamentas sakė, kad Blinkenas antradienį tiesiogiai pastūmėjo Švedijos bylą telefonu su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu, kurio, kaip manoma, Osle nebus.

Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos nori, kad procesas būtų baigtas „per artimiausias savaites“, tačiau nepasakė, ar yra tikras, kad viršūnių susitikimas baigsis.

– Naujas turkų pyktis –

Du dešimtmečius Turkijos lyderis buvęs R. T. Erdoganas sekmadienį laimėjo dar vieną penkerių metų kadenciją po kampanijos, kurioje jis pažadėjo pasipriešinti Vakarams.

Istorija tęsiasi

Jis apkaltino Švediją, vykdančią dosnią prieglobsčio politiką, esant prieglobsčiui „teroristams“, ypač uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams.

Nepaisant augančių vilčių prisijungti, Švedija antradienį dar kartą supykdė Turkiją dėl „nepriimtino“ aktyvistų protesto Švedijoje, nukreipto prieš Ankarą.

Švedijos prokurdiškas Rojavos komitetas pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė prieš Erdoganą nukreiptą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Švedijos parlamentui rodoma PKK vėliava, kaip paskutinė šios grupės provokacija.

Stoltenbergas teigė, kad nuolat palaiko ryšius su Turkijos valdžia, siekdamas pašalinti paskutines kliūtis Švedijos įstojimui.

Blinkenas sumenkino bet kokį ryšį tarp Švedijos narystės ir galimo JAV naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai po to, kai prezidentas Joe Bidenas, kaip pasirodė, siejo jį savo pastabose žurnalistams po sveikinimo Erdoganui su pergale rinkimuose.

„Tai du atskiri klausimai. Abu yra svarbūs mūsų sprendimui dėl Europos saugumo”, – sakė Blinkenas.

Vašingtone Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karen Jean-Pierre atšaukė Bideno pastabas ir pareiškė, kad parama Švedijai nėra „sąlyga“ F-16.

Anksčiau šiais metais Bideno administracija išreiškė paramą 20 milijardų dolerių F-16 paketui Turkijai, įskaitant 40 naujų orlaivių ir 79 esamų orlaivių atnaujinimus.

Tačiau Kongresas gali blokuoti pardavimą. Senato Užsienio santykių komiteto pirmininkas Bobas Menendezas išreiškė susirūpinimą, kad R. T. Erdoganas gali panaudoti pažangius karo lėktuvus įbauginti ar net užpulti kitą NATO narę Graikiją.

Nors Švedija ir Suomija yra artimos Vakarų gynybos partnerės, jos liko oficialiai neprisijungusios prie karinių santykių, bijodamos supykdyti savo milžinišką kaimynę Rusiją.

Christersonas Blinken sakė, kad Lulėja, kur JAV ir Europos pareigūnai trečiadienį susitiks aptarti prekybos ir technologijų klausimų, yra už šešių su puse valandos kelio automobiliu nuo sienos su Rusija.

„Regioninio atotrūkio šiaurėje panaikinimas bus vienas iš daugelio Švedijos saugumo indėlių į NATO, kai įstosime į aljansą“, – sakė Christersonas.

Vengrija, kurios kraštutinių dešiniųjų vyriausybė įtemptus santykius su dauguma ES šalių, taip pat atmetė savo palaiminimą Švedijai, nors iš esmės manoma, kad ji seka Turkijos pėdomis.

phy-sct/pvh