Lietuvos kino centro duomenimis, filmų mokesčių lengvata kasmet didėja. Praėjusiais metais filmų kūrėjai, pasinaudoję paskata, gavo daugiau nei 15 mln. eurų neatlygintinų investicijų. Palyginti su nuostabiais 2020 metų rezultatais, finansinės paramos suma išaugo 26 proc. Tai didžiausia suma, gauta per visą laikotarpį nuo tada, kai buvo taikoma paskata.

Pasinaudoję paskata, tarptautiniai kino kūrėjai daug išleido Lietuvoje. Jie išleido net 37,9 mln. eurų ir gerokai viršijo ankstesnių metų išlaidas.

Vos per metus labai išaugo finansuojamų filmų skaičius. Iš viso 2021 metais buvo finansuotas 71 naujas paskata pasinaudojęs filmas, iš jų – 40 vietinių, 19 – užsienio ir 12 bendros gamybos filmų projektų.

2021 metais Lietuva vėl buvo labai patraukli tarptautinei kino industrijai, dėl sėkmingos Incentive veiklos, aukšto teikiamų paslaugų lygio ir patrauklių lokacijų Lietuvoje veikė 19 užsienio projektų. Tarp jų net 10 – Skandinavijos regiono kino projektų – 5 švedų ir 5 norvegų. Dar 3 projektus filmavo filmų kūrėjai iš Jungtinės Karalystės, taip pat kiti projektai su Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos kūrėjais.

Daugiausia investicijų 2021 metais sulaukė švedų kino projektai – antrasis Jaunojo Wallanderio sezonas (rež. Jensas Jonssonas, Mani Masserat, filmavimo paslaugas teikia – UAB „Ahil“) – 1,61 mln. eurų, taip pat mini serialas „The Playlist“ (rež. Per-Olav Sørensen, filmavimo paslaugas teikia UAB „Ahil“) – 1,60 mln. eurų, o „Hilma af Klint“ (rež. Lasse Hallström, filmavimo paslaugomis rūpinasi – „Paprikų filmai“) – 1,36 mln.

Daugiausia investicijų praėjusiais metais sulaukęs šalies projektas buvo Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio režisuotas mokslinės fantastikos filmas „Vesper sėklos“, gavęs 715 000 eurų. Per visą skatinimo laikotarpį tai yra didžiausia suma, kurią kada nors gavo vietinis filmas.

Lietuvos kino centras pastebėjo įmonių investicijų pastovumą. 2021 metais iš viso buvo išleisti 126 investiciniai vienetai 78 investuotojams, iš jų 28 Lietuvos įmonės Filmo mokesčių lengvata pasinaudojo pirmą kartą, likusios – pakartotiniai investuotojai. Tai rodo, kad įmonių pasitikėjimas Skatinama didėja, Paskatos veikimas yra suprantamas, todėl įmonės įsipareigoja investuoti dar didesnes sumas.

Iš viso per 2014–2021 metus į filmų kūrimą, pasinaudoję paskata, investavo 228 Lietuvos įmonės, iš viso į kino industriją pritraukta 50,7 mln. eurų, per visą laikotarpį tarptautiniai kino kūrėjai Lietuvoje išleido daugiau nei 140 mln. ketvirtadalis šių išlaidų buvo gauta vien 2021 m. Per devynerius metus paskata panaudota 286 filmams finansuoti – investuota į 144 vietinių filmų projektų, 72 užsienio filmų ir 70 bendros gamybos filmų gamybą.

2014 m. įsigaliojusios lietuviško filmo mokesčių lengvatos tikslas – sudaryti palankias sąlygas filmų kūrimui Lietuvoje. Tuo gali pasinaudoti Lietuvos verslas, skirdamas finansinę pagalbą filmų kūrimui ir taip sumažindamas savo apmokestinamąsias pajamas bei pajamų mokestį. Tai ne tik sudaro geresnes sąlygas skatinamojo kino kūrimui Lietuvoje, bet ir yra naudinga kitiems sektoriams. Didėjantis kino projektų mastas suteikia tūkstančius laikinojo įdarbinimo vietų, viešbučių užimtumas didėja atvykus filmavimo grupėms iš užsienio, iš svečių komandų pasinaudoja ir kavinių, restoranų verslai, kaip ir transporto bei transporto nuomos sektoriai.