VARVAS, LENKIJA – pagal Europos Sąjungos priemones Lietuva yra palyginti maža, tačiau ji vaidina didelį vaidmenį, nes kaimyninės Baltarusijos protestuotojai po prezidento rinkimų, anot jų, suklastotų, susiduria su sunkia teisėsaugos kampanija.

Kai penktadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitinka aptarti krizės, Lietuvos vyriausybės stiprus demokratiją palaikantis balsas, įsišaknijęs dešimtmečius trukusiame pasipriešinime sovietų kontrolei, yra priminimas iki šiol asimetriškam bloko atsakui.

Lietuva suteikė šventovę Svatlanai Tsikhanovskaya, pagrindinei opozicijos varžovei sekmadienio ginčijamuose rinkimuose, kurie, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos teigimu, po 26 metų autoritarinio valdymo surinko 80% balsų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat teigė, kad šiaurinė Baltarusijos kaimynė taip pat yra pasirengusi ir svarsto galimybę priimti humanitariniais pagrindais Baltarusiją, kenčiančią nuo nuolatinių žiaurumų.

Penktadienį vykusiame Europos Sąjungos susitikime Linkevičius sakė, kad jis ragino surengti specialią JT Žmogaus teisių tarybos sesiją, įvesti sankcijas asmenims už pernelyg didelės jėgos panaudojimą ir rinkimų klastojimą bei sukurti ES fondą represijų aukoms.

Suėmus beveik 7000 žmonių ir daug sužeistų, policijos įnirtingumas ir mastas po protesto po rinkimų buvo nepaprastas net ir ilgą laiką trukusio Lukašenkos kumščio metu. 65 metų buvęs valstybinio ūkio vadovas valdžioje buvo nuo 1994 metų ir dėl nesutarimų slopinimo buvo vadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“ Vakaruose.

Ilgalaikė parama Lietuvai. Lietuvos sostinė Vilnius yra tik 170 kilometrų nuo Baltarusijos sostinės Minsko ir jau tapo tremties Baltarusijos centru. Mieste yra universitetas, kurį Lukašenka uždraudė. Ten persikėlė nemažai Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų.

Kodėl Baltarusijos piliečių teisės yra tokios svarbios mažos, 2,8 milijono gyventojų turinčios Baltijos šalies žmonėms, įsišaknijusiems Lietuvos istorijoje.

Šalis buvo pirmoji buvusi sovietų respublika, paskelbusi nepriklausomybę. Po to istorinio žingsnio 1990 m. Lietuva priėmė demokratiją, įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, o tada perėjo prie demokratijos stiprinimo ir užsienyje.

Daugelis lietuvių, kurie prisiminė, kaip lietuvių išeivijos nariai rėmė nepriklausomybės judėjimus namuose, jautė ypatingą atsakomybę padėti panašių siekių turintiems kitur Rytų Europoje, ypač Ukrainoje ir Baltarusijoje. Tarptautiniuose forumuose Lietuvos pareigūnai dažnai propagavo demokratijos klausimus šiose dviejose šalyse.

„Turėdami šią istorinę patirtį, mes manome, kad būtina paremti žmones Baltarusijoje ir Ukrainoje, kurie nori paremti demokratiją savo šalyse“, – sakė Laurynas Jonavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Jis sakė: „Lietuvybės tapatybės dalimi tapo demokratijos švyturys ir regioninis demokratijos skatinimo pradininkas“.

Baltarusija, esanti strategiškai svarbioje lūžio linijoje tarp Rusijos ir į Vakarus orientuotų NATO šalių, kelia didžiulį iššūkį Vakarų tautoms, vykstant masiniams protestams prieš Lukašenką. Jie iš esmės laikėsi atokiai nuo Baltarusijos, kuri palaiko tvirtus ryšius su Rusija, o stiprus postūmis siekti Vakarų tendencijos gali dar labiau pabloginti santykius su Maskva.

Kitos šio regiono šalys, turinčios prisiminimų apie komunizmo epochą, taip pat kalbėjo apie korumpuotus ir autoritarinius lyderius antivyriausybinių protestuotojų vardu, kurie šeštą kadenciją blokuoja Lukašenkos pergalę.

Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Gansha ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė bando daryti spaudimą Lukašenkai, kad ji sutiktų dėl perrinkimų, atidžiai stebint tarptautinių rinkimų stebėtojams, sakydamas, kad tai bus „vienintelis taikus dabartinės krizės sprendimas“.

Kaip ir Lietuva, Lenkija, Europos Sąjungos narė nuo 2004 m., Kuri taip pat ribojasi su Baltarusija, buvo demokratinių pokyčių šalininkė savo autokratinėje kaimynėje. Daugelį metų Lenkijos vyriausybė finansavo palydovinės televizijos kanalą „Belsat“, kuris Baltarusijai transliuoja naujienas kaip alternatyvą vyriausybės propagandai.

Ministras pirmininkas Matthewsas Murawieckis penktadienį paskelbė penkių taškų planą padėti baltarusiams, kuris apims paramą vyriausybės represijų aukoms, įskaitant sužeistas ar atleistas iš darbo.

Į „Baltarusijos solidarumo planą“ taip pat įeina Lenkijos universitetų atidarymas baltarusių studentams ir tyrėjams, taip pat parama nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei Baltarusijoje.

„Morawiecki“ teigė, kad Lenkija pastangoms skyrė 50 milijonų zlotų (11,4 milijono eurų; 13,4 milijono dolerių), kurie bus papildyti kitomis jau esamoms programoms, tokioms kaip „Pilsat“, skirtomis išlaidomis.

„Mūsų saugumas negali egzistuoti be Baltarusijos saugumo. Mes norime parodyti, kad Baltarusija gali pasikliauti Lenkijos solidarumu”.

Tačiau Lenkijos balsavimas ES lygmeniu yra menkas dėl suvokimo, kad Lenkijos vyriausybė žlugdo demokratines normas įstatymais, suteikiančiais valdančiajai partijai daugiau galios teisingumo sistemai ir anti-LGBT retorikai.

Nors Lenkija praeityje buvo galingas demokratijos balsas Gruzijoje ir Ukrainoje, kai kurie lenkų komentatoriai pastarosiomis dienomis pastebėjo, kad Lietuva prisiima lyderio vaidmenį, kurį kadaise Varšuva turėjo Europos Sąjungos lygmeniu.

Liberalus dienraštis „Gazeta Wyborcza“, nuožmiai kritikuojantis Lenkijos dešiniųjų vyriausybę, ketvirtadienį antraštėje paskelbė, kad „Lietuva užėmė Lenkijos vietą rytinėje Europos Sąjungos politikoje“.

———

Prie šio pranešimo prisidėjo Matthew Lee iš Bledo (Slovėnija) ir Lyudas Dabkos Vilniuje, Lietuvoje.