Ekonomika

14:09, 2023-08-14

3 minutes skaityti

Siekdami sumažinti Ukrainos grūdų gabenimo į Klaipėdos uostą kaštus, Lietuvos įmonės ir mokslininkai siūlo juos geležinkeliu pristatyti į Kauną, o vėliau Nemuno upe gabenti į Klaipėdą. Tuo pačiu geležinkelių operatorius „Lietuvos geležinkeliai“ šį projektą vertino kaip nerealų, pranešė BNS.

Iniciatyva grūdams gabenti upių transportą, kai jie tradiciškai į Klaipėdą pristatomi geležinkeliu, kilo dėl Lietuvos valdžios diplomatinių pastangų plėsti Ukrainos produkcijos eksporto galimybes per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus.

„Geležinkeliu vežant ukrainietiškus grūdus ir perkraunant juos Kaune, vieną kartą, o ne du kartus tenka keisti geležinkelio bėgius arba perkrauti konteinerius iš vieno traukinio į kitą – tai labai paveiktų kaštų taupymą… Europos patirtis taip pat rodo. „Bega Stevedoring“ (veikianti Klaipėdos uoste) Lemonas Rimkus teigė, kad vietinis krovinių pervežimas vandeniu gali būti 30-40% pigesnis nei sausumos.

Anot jo, naujajame logistikos maršrute gali būti grūdų sandėliai ir perkrovimo įranga „Linas Agro“, kuri veikia Kaune ir Jurbarke.

Lietuvos susisiekimo ministerija BNS pranešė, kad nagrinėja visus pasiūlymus, susijusius su pagalba eksportuojant grūdus iš Ukrainos.

„Visi pasiūlymai, net ir netradiciniai, dėl alternatyvių grūdų gabenimo iš Ukrainos būdų yra labai aktualūs ir naudingi bei yra nagrinėjami“, – teigia ministerija.

Tuo tarpu ekspedijavimo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, „LTG Cargo“ BNS BNS sakė, kad pasiūlyta grūdų gabenimo į Kauną idėja nebus vertinama, nes upių uostas Kaune nėra sujungtas geležinkeliu.

„Bendrovė nevertino anksčiau minėto alternatyvaus susisiekimo, nes šiuo metu Kaune nėra infrastruktūros, galinčios sujungti geležinkelį ir upių uostą“, – rašoma bendrovės komentare.

Anksčiau Klaipėdos uostas teigė galintis priimti daugiau nei 10 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, tačiau didžiausia problema išlieka, kaip juos pristatyti į uostą. Apskritai Baltijos šalių uostuose, Lietuvos valdžios duomenimis, kasmet galima pervežti 25 mln. Kartu krovos bendrovės „Bega“ vadovas teigė, kad kritus grūdų kainoms pardavėjams Ukrainos grūdus eksportuoti per Klaipėdą nebeapsimoka, jie ieško tinkamos infrastruktūros Dunojaus regione.

„jis [the seller] Jis pasirinko trumpesnį kelią – į Lietuvą nevažiuoja per Lenkiją, renkasi Dunojaus kraštą, važiuoja į kitas šalis. Deja, Lietuvos nenaudai ten stipriai vystosi upių infrastruktūra ir stotys. Žinome, kad yra didelių pokyčių, ir aš nelabai tikiuosi, kad tai įvyks [grain] Jus perkels į Klaipėdą – Klaipėda labai toli“, – liepą kalbėjo Rimkus.

Ukraina per savo uostus prie Juodosios jūros daug metų eksportuoja didžiąją dalį grūdų ir kitų žemės ūkio produktų. Tačiau prasidėjus karui šalies teritorijoje uostų darbas buvo labai ribotas. Eksporto srautai iš esmės buvo nukreipti į Europą.