Lietuvos sostinėje miesto veiklą vienija dronai, žemėlapiai ir dirbtinis intelektas

Skaitmeniniai dvyniai yra vis dažniau naudojamas miesto vyriausybių įrankis suprasti ir valdyti miesto turtą. Dvyniai veikia kaip 3D pagalbinės priemonės miestų planuotojams, pateikdamos reaguojančius modelius, rodančius galimą siūlomų pakeitimų poveikį.

Lietuvos sostinė Vilnius šį modelį žengė dar žingsnį. Vilniaus „Digital Twin“ ne tik naudojamas kaip planavimo įrankis, bet ir yra būdas sustiprinti ir supaprastinti miesto paslaugas.

Puikus pavyzdys yra sniego šalinimas, vienas iš Europos miestų, kuriuose daugiausia pūgos. Sausio mėnesį Vilnių užklupo pirmoji didelė metų sniego audra, tačiau didžioji dalis miesto gatvių buvo sutvarkyta per keturias valandas. Jie tai padarė naudodami dirbtinio intelekto (AI), vietos nustatymo technologijos ir oro vaizdų derinį.

Praėjus kelioms minutėms po audros pabaigos, dronas skrido virš galvos ir rinko gatvių vaizdus. Apmokytas AI modelis atliko greitą analizę, kad nustatytų apsnigtas gatves. Rezultatas buvo rodomas miesto žemėlapyje, sukurtame kaip skaitmeninio dvynio, sukonstruoto ir prižiūrimo naudojant geografinę informacinę sistemą (GIS), dalis.

Skaitmeninį dvynį valdančio biuro Vilniaus duomenų centro duomenų valdymo komandos vadovas Stasis Savilionis parodė žemėlapį po pūgos. Gatvės buvo koduojamos spalvomis, remiantis AI modelio matavimais.

„Jei gatvė raudona, ji nevalyta“, – aiškino Savileonis. „Jei jis geltonas, vadinasi, žmogus jį vis tiek turi apžiūrėti. O jei žalias, dirbtinis intelektas atpažįsta, kad jis visiškai išvalytas.

READ  Lenkijos „Orlan“ skelbia pirmąjį Lietuvos jūrinį pasiūlymą

Sukurti realaus laiko skaitmeninį dublį

Geoerdviniai skaitmeniniai dvyniai yra vis dažniau naudojamas įrankis miesto valdžiai suprasti ir valdyti miesto turtą. Twins 3D padeda miestų planuotojams sukurti reaguojančius modelius, rodančius galimą siūlomų pakeitimų poveikį.

Vilnius savo duetą papildo dronais, kad būtų galima analizuoti realiu laiku. Miesto keturių dronų parkas renka vaizdus ir kitus duomenis, kurie atvaizduojami žemėlapiuose ir analizuojami tiesiogiai arba naudojant AI modelius.

Savileonis paėmė kitą žemėlapį, kuriame buvo paryškintos komunalinės šiukšliadėžės. AI buvo išmokytas atpažinti pilnas šiukšlių dėžes, taip pat apsnigtas gatves. Tie, kurie šiuo metu turi laisvų darbo vietų paklausą, pažymėti raudonai.

Skaitmeninio dvigubo žemėlapiai tarnauja daugiau nei vienam tikslui. Jie padeda miestui tvarkyti savivaldybės veiklą ir pateikia įrašą, leidžiantį pareigūnams palyginti paslaugas laikui bėgant. Visuomenei skirtos versijos vilniečiams siūlo skaidrumą.

Vilnius naudoja detalų 3D miesto modelį kaip sprendimų priėmimo pagrindą ir viešuosius vartus, leidžiančius vartotojams sužinoti daugiau apie miestą. (Norėdami pamatyti interaktyvų 3D modelį, spustelėkite paveikslėlį).

Dirbtinio intelekto modelio mokymas sutelkti dėmesį

Bepiločių orlaivių filmuotą medžiagą gana lengva paversti veiksmingu intelektu, o tai paneigia milžiniškas pastangas, skirtas dirbtinio intelekto modeliui parengti. Tūkstančiai nuotraukų naudojami norint išmokyti algoritmo, ko ieškoti. Šis procesas žinomas kaip gilus mokymasis. Giluminio mokymosi modeliai naudoja naujausius dronų vaizdus, ​​​​kad pateiktų atsakymus.

Išmokęs AI gali nustatyti paslaugų prioritetus. Šios sritys rodomos miesto vadovybės prietaisų skydelyje ir vadovauja atitinkamų miesto skyrių darbui. Pavyzdžiui, miestas galėtų naudoti dirbtinį intelektą, kad įvertintų kelio sąlygas, kad išryškintų įtrūkimus, duobes ir kitą žalą, kuriai gali prireikti dėmesio.

Modelis taip pat gali nustatyti, kur atbulinis eismas, kur nelegaliai statomi automobiliai ir kur ant stogų susikaupė didelės sniego apkrovos. „Tai labai naudinga pastatams, į kuriuos sunku patekti gyvuliams“, – sakė Savileonis.

Savileonis komanda priverčia AI modelį atsižvelgti į skirtingus parametrus savo prioritetų reitinge. Neseniai jų buvo paprašyta reitinguoti gatves pagal jų svarbą pėsčiųjų eismui. Prieš tai jie derino jį taip, kad būtų atsižvelgta į dviratininkų ir važiuojančiųjų maršrutus. AI modelis nurodo, pavyzdžiui, kaip arti gatvė yra nuo mokyklų, ligoninių ir kitų vietų, kur žmonėms reikia keliauti.

READ  Lietuvos ambasadorius ES kritikavo V. Orbano poziciją Ukrainos atžvilgiu

„Gatvė su prasčiausiomis sąlygomis pagal metriką gali būti žemesnė, nes yra toliau nuo sveikatos ar švietimo įstaigų“, – sakė Savileonis.

Jis atkreipė dėmesį į gatvę, kuri sulaukė aukštų įvertinimų dėl skubos, nes yra arti žaidimų aikštelės. Ši informacija padeda pagreitinti remontą ir padidina skaidrumą bei atskaitomybę.

Didinti bendrą miesto pažinimą

Be analizės realiuoju laiku, Vilniaus skaitmeninis dvynys padeda valdžios institucijoms suprasti, kaip laikui bėgant gali vystytis miesto veikla.

Turėdama anoniminius mobiliojo ryšio operatorių mobiliojo telefono buvimo vietos duomenis, už viešąjį transportą atsakinga Vilniaus savivaldybės agentūra gali susiplanuoti ir vizualizuoti, kur žmonės renkasi ir kaip jie keliauja skirtingu metu. Ši įžvalga padeda įvertinti dabartinius eismo poreikius ir numatyti, kaip ateityje pasikeis mobilumo poreikiai.

„Šiuos duomenis gauname kiekvieną dieną“, – sakė Savileonis, spustelėdamas vieną iš dviejų to paties žemėlapio versijų. „Galite pamatyti, kaip gatvė rugpjūčio mėnesį atrodo visiškai kitaip, kai rugsėjį vyksta mokyklos sesija.

Kaip ir daugelis miestų, Vilnius bando tolti nuo priklausomybės automobiliui. Turėdami išsamų visų susijusių duomenų vaizdą, planuotojai gali pagerinti pėsčiųjų ir dviračių takus bei imtis veiksmų masiniam transportui gerinti.

Savileonis parodė Vilniaus žemėlapį, kurio centre buvo konkretus autobuso maršrutas. Žemėlapį sudaro spalvotos plytelės, kurių kiekviena nurodo žmonių skaičių toje vietoje, priklausomai nuo maršruto, kuriuo jie keliauja. Suskirstymas suteikia miesto vadovams aiškų supratimą, ar prie esamų maršrutų reikėtų pridėti papildomų autobusų, ar reikia visiškai naujų maršrutų.

„Stebime piliečiams teikiamas paslaugas“, – sakė Savileonis. „Mūsų tikrasis tikslas yra nustatyti problemas anksčiau nei tai padarys mūsų piliečiai.

Sužinokite daugiau apie tai, kaip vietos valdžios institucijos naudoja GIS duomenimis pagrįstiems sprendimams priimti.

READ  Lietuva, Prancūzija Mano Cezario Haubicos sutartis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *