Referendumas leisti lietuviams turėti daugiau nei vieną pilietybę žlugo, todėl Baltijos tauta tapo viena iš nedaugelio ES šalių, uždraudusių dvigubą pilietybę.

Sekmadienio balsavimui reikia dvigubos daugumos.

Rinkimuose dalyvavo 59 procentai, o pokyčiams pritarė 74 procentai. Tačiau iki 50 procentų visų rinkėjų balsų pritrūko 178 313 balsų.

„Tikrai tikėjau referendumu, bet rinkėjų aktyvumas buvo mažas“, – sakė už pokyčius agitavęs Vakarų Lietuvos Djurburgo meras Skirmandas Mokvicius. Pirmadienį elektroniniame laiške jis pridūrė, kad tikisi, kad šalies parlamentas „pasistengs, kad kitose šalyse gyvenantys lietuviai nesijaustų atstumti, bet visada būtų laukiami Lietuvoje“.

Tai antras kartas per penkerius metus, kai referendumas dėl dvigubos pilietybės įvedimo žlugo. 2019 metais rinkėjų aktyvumas buvo 53 proc., o tai atitiko pirmąjį testą. Maždaug 74 procentai balsavo už, tačiau tai sudarė tik 38 procentus visų registruotų rinkėjų, o tai sudarė reikiamą 50 procentų.

Kai kurie šalininkai kalbėjo, kad surengti trečią referendumą šiuo klausimu būtų sunku. Tačiau p. Mockevičius teigė palaikantis kitą iniciatyvos idėją.

„Manau, kad trečiasis referendumas taip pat reikalingas, nes dabar visi supranta, kad norint, kad referendumas būtų sėkmingas, reikia įdėti daug pastangų“, – sakė jis.

Lietuvos Konstitucija draudžia turėti dvigubą pilietybę visiems, išvykusiems po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Tik keturios kitos ES šalys – Austrija, Estija, Slovakija ir Nyderlandai – taiko panašius apribojimus, o daugiau nei 100 šalių, įskaitant Kanadą, tai leido. Dviguba pilietybė keliems dešimtmečiams.

Draudimas palieka nemažą Lietuvos diasporą – apie milijoną – dažnai kankinančia dilema, ar atsisakyti pilietybės, ir kasmet su tuo susiduria 1000 užsienyje gyvenančių lietuvių, tapę įvaikintos šalies piliečiais. .

Balsavimas vyko sekmadienį kartu su prezidento rinkimais. Antrosios kadencijos kandidatas Gitanas Nausėda pirmauja, surinkęs 46 procentus balsų, o trečioje – premjerė Ingrida Šimonytė su 16 procentų. Jiedu susitiks atkrintamosiose rungtynėse gegužės 26 d.

Dvigubos pilietybės šalininkas p. Nausėda apkaltino prastą organizaciją nesugebėjus įtikinti pakankamai rinkėjų pakeisti konstituciją. „Deja, buvo įdėta labai mažai pastangų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė jis. „Turime daug daugiau apmąstyti klaidas, kurios buvo padarytos organizuojant referendumą.

Dvigubos pilietybės klausimas skaldo nuo nepriklausomybės atkūrimo. Šaliai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos, patriotizmas ir lojalumas buvo laikomi esminiais dalykais kuriant naują tautą, o dvigubos pilietybės apribojimai vaidino esminį vaidmenį. Išliko gilus nepasitikėjimas Rusija, o nors Lietuvos rusakalbių gyventojų buvo palyginti nedaug, mintis leisti kam nors būti ir Rusijos, ir Lietuvos piliečiu buvo atsargi dėl dvigubos pilietybės.

Nuolatinis į užsienį išvykstančių lietuvių srautas suaktyvino diskusijas, ypač šaliai 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą. Užsieniečiai teigia, kad didelė emigracija galėtų duoti Lietuvai esminės naudos – didesnės tarptautinės įtakos ir paramos prireikus. Taip pat jie nurodo Ukrainą, kuri taip pat svarsto galimybę pakeisti savo konstituciją, kad būtų leista dviguba pilietybė, kad pabrėžtų, kaip šios šalies diaspora prisidėjo prie karo pastangų.