Patikslintuose perkamosios galios rodikliuose atsižvelgta į kainų lygio skirtumus tarp šalių.

2022 metais Estijos realusis BVP siekė 85% ES vidurkio, o Latvijos BVP siekė tik 73% ES vidurkio. Todėl Lietuva užfiksavo didžiausią skaičių tarp trijų Baltijos šalių.

Lietuva ir Estija taip pat buvo mažesnės už Lenkiją, kurios realusis BVP vienam gyventojui 2022 metais siekė 79 proc.

Kalbant apie faktinį vartojimo vienam gyventojui indeksą, skirtumas tarp Lietuvos, Estijos ir Latvijos buvo didesnis. AIC matuoja namų ūkių faktiškai vartojamų prekių ir paslaugų vertę, neatsižvelgiant į tai, ar jas perka ir už jas sumoka namų ūkiai tiesiogiai, vyriausybė ar ne pelno organizacijos.

Faktinis suvartojimas vienam gyventojui Lietuvoje pernai siekė 94 procentus ES vidurkio, o Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 78 ir 76 procentus ES vidurkio.

Tuo pat metu Estija pagal kainų indeksą sugebėjo aplenkti pietines kaimynes. Estijos namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų (HFCE) kainų indeksas 2022 m. siekė 97,6 proc. ES vidurkio.

Tuo tarpu Latvijoje 2022 metų HFCE rodiklis siekė 85,1 procento ES vidurkio, o Lietuvoje – 78,8 procento. Tai reiškia, kad Lietuva turi žemiausią kainų lygį tarp trijų Baltijos šalių.

Aukščiausias kainų lygis ES buvo Danijoje, kur jis siekė 148,6 procento ES vidurkio. Žemiausias lygis buvo Bulgarijoje – 58,5 proc. ES vidurkio.

—

Sekite ERR naujienas Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!