Lietuvos prezidentas teigė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO sustiprins Baltijos šalių saugumą ir sustiprins Vakarų karinį aljansą, ir paragino abi Šiaurės šalis negaišti laiko paraiškai.

Gitanas Nausėda atmetė Rusijos grasinimus padidinti savo karinį buvimą Baltijos šalyse ir dislokuoti ten branduolinius ginklus, jei pora susitars pasirašyti aljansą. Jis sakė, kad Maskva savo Kaliningrado šauksme tokius ginklus turėjo daugelį metų, o Suomija ir Švedija tik atsakys į Rusijos okupaciją.

„Švedija ir Suomija prisijungia prie NATO, kad pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione. Kariniu požiūriu galime geriau stebėti ir kontroliuoti Baltijos regioną. Tačiau tai sustiprins NATO kaip organizaciją “, – „Financial Times“ sakė Nousada.

Abi šalys yra Europos Sąjungos narės, tačiau atsiribojo nuo NATO ir tikėjosi, kad santykiai su Rusija susiklostys geriau, pasiliekant nuo aljanso. Jiems abiem vertinant, kaip kita ne NATO narė reaguos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Suomija artimiausiomis savaitėmis ketina pateikti paraišką dėl narystės NATO.

Viešoji nuomonė dviejose Šiaurės šalyse greitai pasikeitė ir pasisakė už prisijungimą prie koalicijos, todėl Helsinkio ir Stokholmo politikai priėmė greitus sprendimus, perspėjant apie galimą padidėjimą.

Rusija, anksčiau perspėjusi dėl „rimtų karinių ir politinių pasekmių“, jei ji įstos į NATO, šią savaitę pareiškė, kad bus priversta sustiprinti savo sienas su aljansu, o tai būtų daugiau nei dvigubai ilgesnė, jei Suomija įstos.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas perspėjo, kad branduoliniai ginklai gali būti pervežti į Baltijos regioną, nors Lietuvos pareigūnai iš pradžių įspėjo, kad 2018 metais jie bus Kaliningrade.

„Ką tai reiškia mums visiems? – paklausė Navšeta. „Tikriausiai kažkokia agresyvi retorika iš Rusijos pusės, galbūt net kokie nors sprendimai didinti karinį buvimą čia. Tačiau Kaliningrado sritis yra labiausiai militarizuotas regionas Europoje ir jau turi taktinių branduolinių ginklų. Nemanau, kad į šią retoriką reikėtų reaguoti .

Jis sakė, kad Suomija ir Švedija negali „švaistyti laiko ir greitai įgyvendinti sprendimų“, pridūrė, kad gali matyti, kad Putino režimo retorika tampa vis agresyvesnė. Pareigūnai Helsinkyje teigia, kad Suomija nori priimti sprendimą prieš birželį Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Švedijos sala Gotlandas, paprastai vadinama lėktuvnešiu Baltijos jūroje, nori būti NATO ir gerbiamų Suomijos kariuomenės dalimi.

Lietuvos prezidentas pritarė NATO lyderio siūlymui padidinti 1000 karių batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje iki 3000-5000 karių.

Nousada taip pat pritarė Estijos ministrės pirmininkės Gajos Gallos raginimui paversti oro patruliavimą NATO Baltijos šalyse oro gynybos misija, leidžiančia prireikus numušti priešo lėktuvus.

„Mums reikia batų ant žemės. Vietoj blokados ar greito pastiprinimo – gynyba į priekį. Patikimiausia kliūtis – praktinis užsienio karių dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Oro patruliavimas yra naudingas taikos metu, tačiau jo neužtenka išlaikyti viduje. prisiminkite, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė jis.

Lietuva šiemet padidina išlaidas gynybai iki 2,5 procento BVP – daugiau nei NATO 2 procentai – siekdama 3 procentų. Nausėda teigė, kad pinigai bus išleisti ne tik naujai įrangai, bet ir infrastruktūrai bei užsienio karių prieglaudoms, kurių pajėgumai netrukus padvigubės.

Neseniai Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs A. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainai reikia pagalbos ne tik dėl priešlėktuvinių ir priešlaivinių raketų, bet ir atkuriant šalį bei atveriant logistikos koridorius prekių eksportui.

Jis apkaltino Rusiją „tyčiniu ir niekingu genocidu prieš ukrainiečių tautą“ ir perspėjo, kad jos lyderiai Maskvoje bus patraukti atsakomybėn. „Pažiūrėsime, kad niekas nebūtų pamiršta“, – pridūrė Nausėda.