Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino pralaimėjimą paskutiniame Baltijos šalių prezidento rinkimų ture.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė pergalę paskutiniame Baltijos šalių prezidento rinkimų ture, o daliniai rezultatai rodo, kad jis toli į priekį dviejose lenktynėse prieš premjerę Ingridą Šimonite.

Sekmadienį beveik 90 procentų balsavimo apylinkių balsavimo biuleteniai parodė, kad 60 metų Nouceda gavo maždaug tris ketvirtadalius balsų, o 49 metų Simonite iš valdančiosios centro dešinės Tėvynės sąjungos partijos.

Simonitas pripažino pralaimėjimą komentaruose žurnalistams ir pasveikino Noucedą.

Nausėda ir Šimonytė prezidento rinkimuose dalyvauja jau antrą kartą. 2019 metais Nausėda įveikė Šimonytę, surinkusi 66 procentus balsų.

Būdamas prezidentu, Nausėda atlieka pusiau vykdomosios valdžios pareigas, įskaitant vadovavimą ginkluotosioms pajėgoms, pirmininkavimą Gynybos ir nacionalinio saugumo politikos agentūrai bei šalies atstovavimą NATO ir ES viršūnių susitikimuose.

Buvęs Švedijos bankų grupės SEB vyresnysis ekonomistas, nesusijęs su jokia partija, laimėjo pirmąjį rinkimų turą gegužės 12 d., surinkęs 44 proc. balsų, o ne 50 proc.

Simonitė buvo vienintelė moteris tarp aštuonių kandidatų pirmame ture ir liko antra, surinkusi 20 proc.

Tiek Nausėda, tiek Simonitas palaiko išlaidų gynybai didinimą bent iki 3 procentų Lietuvos BVP, palyginti su šiais metais planuotais 2,75 procentais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

Kaip ir kitos Baltijos valstybės, Lietuva nerimauja, kad tai gali būti kitas Maskvos taikinys. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neketina pulti NATO šalių.

Nelengvi Nausėdos ir Šimonytės santykiai atkreipė dėmesį į užsienio politikos diskusijas, ypač Lietuvos santykius su Kinija.

Dvišaliai santykiai įtempti 2021 m., kai Vilnius leido Taivanui atidaryti tikrą ambasadą salos vardu, nukrypstant nuo įprastos diplomatinės praktikos naudoti sostinės Taipėjaus pavadinimą, siekiant išvengti Pekino pykčio.

Kinija, kuri savivaldą Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, sumenkino diplomatinius ryšius su Vilniumi ir uždraudė jo eksportą, todėl dalis Lietuvos politikų verčia ekonominiais sumetimais siekti santykių atkūrimo.