Lietuvos istorijos ir architektūros brangakmeniai

Daugelis Lietuvos aikščių neseniai buvo atstatytos, tačiau išlaikė savo navose sutvirtintus miesto charakterio sluoksnius. Sostinės Vingrių upelio aikštė ir apdovanojimus pelniusi Vienybės aikštė antrajame pagal dydį mieste – vieni Lietuvos architektūrinio išradingumo pavyzdžiai, sujungiantys senovinę su viešosios tarnybos funkcijomis ir šiuolaikiškumą.

2022 m. lapkričio 21 d. Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose vyko urbanistinio planavimo poslinkiai, siekiant pagerinti viešąsias erdves. Modernizacijos banga nuvilnijo ir per miestų aikštes, paversdama jas iš urbanistinių elementų klestinčio socialinio gyvenimo centrais.

Nepaisant šiuolaikiškos išvaizdos, šalies aikštės ir šiandien išlikusios kaip paminklai turtingai Lietuvos praeičiai. sakė architektė, urbanistikos specialistė Dalia Digokini.

Todėl išskirtines Lietuvos miestų paslaptis medžiojantys klajokliai kai kurias būtinai atskleis savo aikštėse, kur galės atsipalaiduoti, stebėti žmones ir pajusti po šiuolaikiniais fasadais slypinčią praeitį.

Natūralių elementų derinimas su šiuolaikinio meno kūriniais

Šią kelionę į miesto džiungles architektas siūlo pradėti vienu naujausių nesuskaičiuojamų Lietuvos aikščių papildymu – Vingrių upelio skveru. Turėdamas 700 metų turtingą istoriją, Vilnius ir toliau demonstruoja savo šiuolaikišką požiūrį į miesto gyvenimą ir miesto elementus. Centro širdyje esanti Vingrių gatvė neseniai iš automobilių pilno kelio virto ramybės oaze.

Vanduo čia dominuoja, nes iki 1914 m. ši vietovė buvo seniausia miesto vandens tiekimo cisterna. Perėjimas iš istoriškai svarbios miesto dalies į modernią viešąją poilsio zoną taip pat atsispindi vietovėje apgyvendintuose meno kūriniuose. Septynios šiuolaikinės skulptūros – dovana iš netoliese esančio MO muziejaus – papildo bangos formos sėdynes ir nedidelį upelį, tekantį šaligatviu.

Praeiviai linkę vaikščioti tarp skulptūrų ir semtis įkvėpimo iš vietinio meno arba atsikvėpti upelio angų apsuptyje.

„Vilniaus Vengrių aikštė yra išskirtinis urbanistinės architektūros pavyzdys, nes joje susilieja šiuolaikinis su miesto istorija. Jis taip pat yra puikioje vietoje, nes nuo jos atsiveria nuostabūs apačioje esančio senamiesčio vaizdai. Aikštė tapo vieta piliečiams atsipalaiduoti, pasikrauti energijos, susitikti ir bendrauti su aplinka.

READ  Vokiškas serialas „Al-Sisi“ grįžta į Lietuvą

Bendrojo pasipriešinimo memorialinė aikštė

Dar viena Vilniaus aikštė leidžia gerai pažvelgti į šalies istorines transformacijas. Adomo Mickevičiaus aikštė – lietuvių laisvės ilgesio priminimas. Aikštėje 1987 metais buvo surengta viena pirmųjų viešų demonstracijų prieš sovietų okupaciją.

Aikštė taip pat yra į UNESCO sąrašą įtrauktame senamiestyje ir ribojasi su Vilniaus gotikos brangakmeniais – Šv. Onos bažnyčia ir Bernadinų kompleksu. Per pastaruosius penkis šimtmečius bažnyčia nepasikeitė, išlaikė originalius fasadus ir interjero detales, o aikštėje paliko šiek tiek senojo pasaulio žavesio.

Dabar ši vietovė gausiai lankoma tiek vietinių, tiek miesto svečių. Vieni, grožėdamiesi paminklu, pastatytu lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus (Adomo Mickevičiaus) garbei, apmąsto praėjusius laikus, kiti – šalia esančiais architektūros perlais.

Miesto vieta, įvertinta prestižiniais apdovanojimais

Judėdami link centrinės Lietuvos, ieškodami unikalių aikščių, keliautojai kviečiami apsilankyti Kaune – antrame pagal dydį mieste ir Europos kultūros sostinėje 2022. Prieš kelerius metus miestas atkūrė Vienybės aikštę, kuri nuo to laiko gavo daugybę prestižinių apdovanojimų. Vienas didžiausių Europos dizaino konkursų „iF Design Award“ 2021 metais Kauno Vienybės aikštę pripažino geriausiu architektūroje už išskirtinę architektūrinę idėją, formą ir funkcionalumą. Atnaujinta teritorija taip pat pateko į 25 geriausių 2020 m. Tarptautinių Dezeen apdovanojimų Atgimimo projekto kategorijoje.

Aikštė atspindi istorijos kovą ir sparčią modernėjimą. Jis ribojasi su Vytauto Didžiojo karo muziejumi – modernios architektūros pavyzdžiu ir vienu seniausių muziejų Lietuvoje, simbolizuojančiu lietuvių atkaklumą ir kovą už laisvę. Muziejaus sode dega amžinoji liepsna, pirmą kartą uždegta 1923 m., primindama jo lankytojams apie laisvės aukas.

Šiuolaikinė aikštės išvaizda sklandžiai dera su aplinkiniais istoriniais pastatais. Du fontanai ir vešli žalia erdvė kviečia piliečius ramiai pasivaikščioti, o dviratininkai ir betoninės skulptūros mėgsta slidininkus, snieglentininkus ir kitus intensyvaus sporto entuziastus.

READ  Produkcija: „Advokatą“ užbaigia lietuvių režisierius Romas Zbaroskas

Kiti Lietuvos miestai taip pat gali didžiuotis savo mielomis aikštėmis, kurios XXI amžiuje virto miesto gyvenimo magnetu vietiniams ir tarptautiniams klajokliams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *