Gegužės 15 d. Vengrijos Lazerinių tyrimų centre darbą pradėjo Lietuvoje pagaminta lazerinė sistema SYLOS – viena galingiausių lazerinių sistemų pasaulyje. Verslo naujienos pranešimus.

„Nors lazeris užima palyginti nedidelę bendros Lietuvos eksporto rinkos dalį, jis garsina Lietuvą visame pasaulyje, žengdamas į priekį pasauliniu mokslu. Lazerinių technologijų poreikis nuolat auga visame pasaulyje, todėl kuriant unikalius produktus ir dalyvaujant tokiose Šios didelės tarptautiniai projektai suteikia didesnes galimybes ir dar labiau stiprina Lietuvos pozicijas lazerių moksluose ir pramonėje“, – sako ceremonijoje dalyvavęs ūkio ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.

Idėja sukurti SYLOS didelio intensyvumo vieno ciklo femtosekundinę lazerinę sistemą iš pradžių kilo Nobelio premijos laureatui profesoriui Gérardui Moreau, kuris atidarymo ceremonijoje paspaudė ekspromtu juodą mygtuką. Femtosekundiniai impulsai – vienas trumpiausių dirbtinių impulsų – buvo įrašyti ir vaizduojami projektoriaus ekrane priešais didelę salę Tarptautinio intensyvios šviesos infrastruktūros lazerinių tyrimų centro laboratorijoje – Attosekundinės šviesos impulsų šaltinio (ELI-ALPS) Segede. , Vengrija.

ELI centras paprašė dviejų didžiausių Lietuvos lazerių gamintojų „Ekspla“ ir „Light Conversion“ sukurti ir sukurti sistemą. Abi bendrovės sujungė savo technologijas, kad sukurtų lazerį, kuris yra didžiausias tarp greičiausių pasaulyje ir greičiausias tarp didžiausių pasaulyje lazerių. Šio penkerius metus trukusio bendradarbiavimo vaisius – vieno ciklo lazeris SYLOS, kuriame panaudota OPCPA technologija, kurią išrado Vilniaus universiteto lietuvių mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Algio Biskarskáso. Sistema generuoja didelio intensyvumo, itin trumpus impulsus, kurių didžiausia galia yra 1000 kartų didesnė nei galingiausios JAV atominės elektrinės. Tai evoliucija, kurios nė viena įmonė nebūtų galėjusi pasiekti viena.

SYLOS sistemos generuojami impulsai bus naudojami fundamentiniuose tyrimuose, tiriant elektronų judėjimo atomuose ir molekulėse savybes. Be pramoninių, biologinių ir medicininių pritaikymų, lazerinė sistema bus naudojama naujam metodui sukurti Branduolinėms atliekoms neutralizuoti, remiantis idėjomis ir bendradarbiaujant su Nobelio premijos laureatu Gerardu Moreau ir jo bendradarbiais,

„Sujungus Vengrijos ELI vyresniųjų mokslininkų ir inžinierių patirtį ir Vilniaus universitete sukurtas technologijas, kurias įvaldo dvi Lietuvos lazerių įmonės „Ekspla“ ir „Light Conversion“, kartu su pažangiausiomis technologijomis iš kitų šalių, įskaitant Prancūziją, JAV. , Vokietija ir kt., Pasiekėme unikalų derinį: ekstremalūs parametrai ir išskirtinis naudojimo patogumas“, – aiškino EKSPLA generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas. „Akivaizdu, kad net ir mažos šalys, tokios kaip Lietuva ir Vengrija, gali svariai prisidėti prie lazerinių technologijų ateities.

ELI-ALPS yra vienas iš trijų Europos intensyvios šviesos infrastruktūros ramsčių, kuris buvo sukurtas siekiant gilinti supratimą apie pagrindinę fiziką, teikiant intensyvius šviesos impulsus ir didelį pasikartojimo dažnį atosekundės laiko skalėje. ELI institutas yra pirmoji tarptautinė daugiadalykių lazerinių tyrimų infrastruktūra. Ją koordinuoja Prancūzija, o šiuo metu apima 13 kitų šalių. ELI pristatė trijų naujų lazerių centrų Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje plėtros modelį. Kiekviename iš šių centrų bus įrengta daugybė galingų ir pažangių lazerių, skirtų tyrimams konkrečiose srityse. Lietuvos įmonės kartu su partneriais iš Jungtinių Amerikos Valstijų laimėjo konkursą centro įrangai gaminti Čekijoje.

Šiuo metu Lietuvos lazerių pramonė tiekia daugiau nei 50% pasaulio ultratrumpų impulsų mokslinės rinkos lazerių, o Lietuvoje pagaminti lazeriai naudojami beveik kiekviename žemyne. Devyniasdešimtyje iš šimto geriausių pasaulio universitetų šiuo metu naudojamos lietuviškos lazerinės sistemos, o lietuviškus lazerių gaminius atrinko NASA, CERN ir pasaulyje žinomos kompanijos, įskaitant IBM, Hitachi, Toyota ir Mitsubishi.