Lietuvos ekonomikos atsigavimas po pandemijos žlugo, nes dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą auga infliacija ir lėtėja ekonomikos augimas.

Nuolatinis apdairus viešųjų finansų valdymas kartu su struktūrinėmis reformomis padės Lietuvai įveikti šiuos naujus iššūkius ir tapti stipresne bei atsparesne, teigiama naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.

Naujausiame Lietuvos ekonomikos tyrime EBPO teigia, kad pastarąjį dešimtmetį Baltijos šalis buvo tarp greičiausiai augančių EBPO ekonomikų. Stiprus eksportas ir integracija į pasaulines vertės grandines padėjo greitai atsigauti po pandemijos. Dabar Lietuva yra paveikta karo Ukrainoje atgarsių.

Numatoma, kad BVP augimas bus nedidelis – 2022 m. – 1,6 proc., o 2023 m. – 1,3 proc., mažėjant eksportui ir neapibrėžtumui dėl energijos tiekimo.

Didelė infliacija

Augančios naftos ir dujų, kiek mažesniu mastu maisto ir būsto kainos metinę infliaciją rugsėjį padidino virš 22 procentų, o tai yra antras pagal dydį euro zonoje.

Apklausoje teigiama, kad fiskalinė politika turėtų prisidėti prie infliacijos spaudimo mažinimo, o parama aukštoms energijos kainoms turėtų būti laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ir įmones.

Ataskaitoje rekomenduojama teikti pirmenybę reformoms, kuriomis siekiama išlaikyti produktyvumo augimą ir didinti užimtumą, pavyzdžiui, gerinti valstybinių įmonių valdymą, kelti išsilavinimo lygį ir skatinti pameistrystę, kad įgūdžiai atitiktų darbo rinkos poreikius, ir labiau stengtis skatinti naujoves ir skaitmeninių technologijų.

„Lietuva per Covid-19 krizę parodė didelį ekonominį atsparumą dėl patikimos fiskalinės ir finansinės politikos“, – sako EBPO laikinasis vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira.

„Karas Ukrainoje dabar kelia naujus iššūkius, tačiau Lietuva yra gerai pasiruošusi spręsti šiuos iššūkius, teikdama tikslinę paramą, kad sušvelnintų Rusijos neišprovokuoto ir neteisėto agresyvaus karo prieš Ukrainą padarinius, palaipsniui atkuriant fiskalinę erdvę ir ieškodama būdų, kaip pagerinti finansinę padėtį. situacija“. Įdarbinimo galimybių didinimas ir produktyvumo didinimo rėmimas.

Spartinamas skaitmeninimas

Siekiant padėti naujas investicijas paversti tvariu augimu, tyrimas taip pat rekomenduoja Lietuvai remtis praeityje padaryta pažanga mažinant valstybės valdomų įmonių skaičių ir gerinant jų valdymą.

Lietuvoje vyrauja verslui palankus klimatas su efektyviu reguliavimu, kuris palaiko vietos verslą ir padeda pritraukti užsienio įmones. Norint pasiekti lygias galimybes, labai svarbu, kad visiems viešiesiems subjektams būtų taikoma tokia pati teisinė, finansinė ir reguliavimo sistema, kaip ir privačioms įmonėms.

Spartesnė skaitmeninė transformacija bus raktas į produktyvumo didinimą. Yra galimybių daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, įskaitant labiau subalansuotą mokesčių paskatų derinį ir tiesioginę paramą naujoviškoms mažoms įmonėms. Pažangių technologijų diegimo kliūtis galima sumažinti gerinant skaitmeninę infrastruktūrą ir galimybes gauti finansavimą. Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas padės išplėsti skaitmeninės transformacijos apimtį.

Lietuvos įmonių skaitmeninių technologijų įsisavinimas vis dar atsilieka nuo pirmaujančių Europos šalių, tokių kaip Suomija ir Švedija, rašoma pranešime. Tik keturi procentai augančių įmonių (tokių, kurios augo per pastaruosius trejus metus) Lietuvoje turi skaitmeninės transformacijos strategiją, o ES vidurkis – 22 procentai.

Skaitmeninės transformacijos atotrūkį iš dalies galima paaiškinti ekonomikos struktūra, ypač mažų ir vidutinių įmonių, kurios rečiau diegia skaitmenines technologijas nei didesnės įmonės, paplitimu.

Tačiau EBPO apskaičiavo, kad padidinus spartųjį interneto ryšį 10 procentų, per trejus metus produktyvumas Lietuvoje padidėtų daugiau nei 2 procentais, o dėl padidėjusio pažangių technologijų, tokių kaip debesų kompiuterija, diegimo šalutinis poveikis gali padidinti našumą 10 procentų. proc. Tai padidintų našumą dar 1,6 proc.

Gyventojų senėjimas

Laikui bėgant taip pat bus svarbu spręsti greito gyventojų senėjimo finansines išlaidas.

Nepaisant pensijų sistemoje įtvirtinto tvarumo faktoriaus, vyriausybė tikisi, kad senatvės išlaidos iki 2060 m. padidės daugiau nei dviem procentiniais punktais BVP.

Automatinis pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimo nustatymas po 2026 m. galėtų padėti išlaikyti pensijų tvarumą ir adekvatumą.

Skirtingai nuo daugelio naujienų ir informacijos platformų, Besiformuojanti Europa Skaityti yra nemokama ir visada bus. Čia nėra mokamos sienos. Esame nepriklausomi, nepriklausome ir neatstovaujame jokiai politinei partijai ar prekybos organizacijai. Mes norime to, kas geriausia kylančiai Europai, nieko daugiau ir nieko mažiau. Jūsų parama padės mums ir toliau skleisti žinią apie šią nuostabią vietovę.

Galite prisidėti čia. Ačiū.