Lietuvos ekonomikos atsigavimas po pandemijos žlugo, nes agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą padidino infliaciją ir sulėtino ekonomikos augimą.

Nuolatinis kruopštus viešųjų finansų valdymas kartu su struktūrinėmis reformomis padės Lietuvai įveikti šiuos naujus iššūkius ir tapti stipresne bei atsparesne, teigiama naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.

Naujausiame Lietuvos ekonomikos tyrime EBPO teigia, kad Baltijos šalis per pastarąjį dešimtmetį buvo viena iš greičiausiai augančių EBPO ekonomikų. Stiprus eksportas ir integracija į pasaulines vertės grandines padėjo greitai atsigauti po pandemijos. Dabar Lietuvą palietė karas Ukrainoje.

Numatoma, kad BVP augimas bus nedidelis – 2022 m. – 1,6 proc., o 2023 m. – 1,3 proc., mažėjant eksportui ir neapibrėžtumui dėl energijos tiekimo.

aukšta infliacija

Dėl aukštesnių naftos ir dujų kainų, o kiek mažesniu mastu – maisto ir būsto, metinė infliacija rugsėjį pakilo iki daugiau nei 22 proc., o tai buvo antras pagal dydį euro zonoje.

Apklausoje teigiama, kad fiskalinė politika turėtų padėti sumažinti infliacinį spaudimą, o parama aukštesnėms energijos kainoms turėtų būti laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ir įmones.

Jame rekomenduojama teikti pirmenybę reformoms, kuriomis siekiama išlaikyti produktyvumo augimą ir didinti užimtumą, pavyzdžiui, gerinti viešąjį įmonių valdymą, kelti išsilavinimo lygį ir stiprinti pameistrystę, kad įgūdžiai atitiktų darbo rinkos poreikius, ir labiau stengtis skatinti inovacijas ir skaitmeninių technologijų diegimą.

„Lietuva pademonstravo didelį ekonominį atsparumą per COVID-19 krizę, taikydama patikimą fiskalinę ir fiskalinę politiką“, – sako Alvaro Pereira, laikinai einantis vyriausiojo ekonomisto pareigas EBPO.

„Šiuo metu karas Ukrainoje kelia naujų iššūkių, tačiau Lietuva yra gerai pasiruošusi atlaikyti šiuos iššūkius, teikdama tikslinę paramą, kad sušvelnintų nepagrįsto, neteisėto ir agresyvaus Rusijos karo Ukrainai padarinius, palaipsniui atkuriant fiskalinę erdvę ir ieškodama būdų, kaip padidinti užimtumą ir remti produktyvumo padidėjimą.

skaitmeninimo pagreitis

Siekiant padėti naujas investicijas paversti tvariu augimu, tyrimas taip pat rekomenduoja Lietuvai remtis ankstesne pažanga mažinant valstybės valdomų įmonių skaičių ir gerinant jų valdymą.

Lietuvoje yra palankus verslo klimatas su efektyviu reguliavimu, kuris palaiko vietos įmones ir padeda pritraukti užsienio įmones. Visiems viešiesiems subjektams taikyti tą pačią teisinę, finansinę ir reguliavimo sistemą, kaip ir privačioms įmonėms, būtina užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

Spartėjanti skaitmeninė transformacija bus pagrindinis veiksnys didinant našumą. Yra galimybių daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, įskaitant labiau subalansuotą mokesčių paskatų derinį ir tiesioginę paramą naujoviškoms mažoms įmonėms. Patobulinus skaitmeninę infrastruktūrą ir prieigą prie finansavimo, galima sumažinti kliūtis diegti pažangias technologijas. Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas gali padėti išplėsti skaitmeninės transformacijos apimtį.

Ataskaitoje rašoma, kad skaitmeninių technologijų įsisavinimas Lietuvos įmonėse vis dar atsilieka nuo pirmaujančių Europos šalių, tokių kaip Suomija ir Švedija. Tik keturi procentai besivystančių įmonių (tokių, kurios augo per pastaruosius trejus metus) Lietuvoje turi skaitmeninimo strategiją, o Europos Sąjungos vidurkis – 22 procentai.

Skaitmeninimo atotrūkį iš dalies galima paaiškinti ekonomikos struktūra, o ypač mažų ir vidutinių įmonių gausėjimu, kurios rečiau diegia skaitmenines technologijas nei didelės įmonės.

Tačiau EBPO skaičiuoja, kad 10 procentų padidinus spartųjį interneto ryšį, per trejus metus produktyvumas Lietuvoje padidės daugiau nei 2 procentais, o netiesioginis efektas yra dėl didesnio pažangių technologijų, tokių kaip kompiuterija, pritaikymo debesyje. prie našumo pridėti dar 1,6 proc.

senstanti populiacija

Laikui bėgant taip pat bus svarbu spręsti greitai senėjančios visuomenės finansines išlaidas.

Nepaisant pensijų sistemoje integruoto tvarumo faktoriaus, vyriausybė tikisi, kad senėjimo išlaidos iki 2060 m. padidės daugiau nei dviem procentiniais punktais BVP.

Automatinis pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimas po 2026 m. gali padėti išlaikyti pensijų tvarumą ir adekvatumą.

Skirtingai nuo daugelio naujienų ir informacijos platformų, atsirandantis Europoje Nemokamai skaityti ir visada bus. Čia nėra ugniasienės. Esame nepriklausomi, nesame susiję ir neatstovaujame jokiai politinei partijai ar komercinei organizacijai. Besikuriančiai Europai norime geriausio – nieko daugiau ir nieko mažiau. Jūsų parama padės mums ir toliau skleisti žinią apie šį nuostabų regioną.

Galite prisidėti čia. Ačiū.