Drabužių mainų renginiai Lietuvoje populiarėja, o organizatoriai mano, kad jie propaguoja tvarų gyvenimo būdą ir primena apie masinės mados įtaką aplinkai, rašo Lietuvos viešoji žiniasklaida LRT.

Neseniai Trakuose Karolina Szakolowska surengė drabužių mainų renginį, kviečiantį tuos, kurie nori atsikratyti savo spintos, pasikeisti su šeimininku galimus naudoti, bet nenaudojamus drabužius. Ji ne tik leidžia atnaujinti savo garderobą, bet ir sukuria bendruomeniškumo jausmą ir yra tiesiog smagu, pažymėjo ji. Sakolowska drabužių mainų renginį surengė pirmą kartą ir nustebino gyventojų reagavimu bei aktyviu įsitraukimu.

Panašus renginys vyks ir projekto Klimatosukis („Game On“) metu. Vilniuje įvyko du drabužių mainų renginiai, o projekto vadovė Inga Labutytė-Atkočaitienė galėjo pasakyti, kad gaminant vieną kilogramą poliesterio susidaro 21 kilogramas anglies dvideginio, o iš medvilninio audinio – 28 kilogramai anglies dvideginio. procesas.

Taip per paskutinį apsirengimo renginį buvo sutaupyta beveik viena tona anglies dvideginio.

Gerūta Navickaitė, dizainerė ir tvarių drabužių spintų prekės ženklo COPIE kūrėja, atkreipia dėmesį, kad daugelyje spintų yra daug nenaudojamų drabužių. Geriausiais atvejais žmonės naudojasi 50% savo drabužių, blogiausiu – tik 5% drabužių spintos turinio. Navickaitė teigė, kad nuoseklaus garderobo raktas yra minimali apranga su kuo daugiau derinių. Dizainerė pridūrė, kad svarbu įvertinti, kodėl drabužiai yra spintoje, o vien todėl, kad kažkas madinga ar draugai dėvi kažką panašaus, nėra tinkama priežastis laikyti drabužius.

Akcijos „Fashion Revolution“ koordinatorė Lietuvoje Aušra Jusabaitė teigė, kad mados įtaka aplinkai yra didžiulė.

Nors Lietuva neturi didelės drabužių pramonės, lietuviai yra reikšmingi mados vartotojai.

Nors dažnai manoma, kad tvarūs drabužiai yra per brangūs ir ne visi gali tai sau leisti, Josephite atkreipia dėmesį, kad tai nėra vienintelė galimybė. Žmonės gali išmokti pataisyti ar taisyti drabužius, perdažyti, palikti kuo mažesnį pėdsaką aplinkoje.

Labutytės-Atkočaitienės teigimu, sintetinių audinių gamybos apimtys gerokai išaugo, tokie drabužiai pigūs ir dažnai perkami visiškai neatsakingai. Be to, iš sintetinių audinių skalbimo metu išskiriamos mikroplastiko dalelės, kurios vėliau patenka į vandenį.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 20 kilogramų tekstilės atliekų, o tai iš viso sudaro 57 000 tonų ir sudaro 8% visų šalies atliekų. Vidutiniškai tekstilė sudaro 5 % visų ES atliekų.

Visą straipsnį skaitykite čia: https://www.lrt.lt/lt/naujienos-lietuviskai/19/1992714/drabuziu-keitimasis-kojines-lietuviai-apkabinti-sustainable-fashion

Taip pat skaitykite: Beveik pusė į Latviją atvežtų drabužių yra „arti šiukšlių lygio“