Šeši lietuviai, netekę artimųjų per Maskvai represijas prieš Baltijos valstybės nepriklausomybės judėjimą, ketvirtadienį padavė ieškinį buvusiam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui.

Grupė pradėjo baudžiamąjį persekiojimą praėjus 31 metams nuo 1991 m. sausio mėn. išpuolių, per kuriuos žuvo 14 civilių ir buvo sužeista daugiau nei 700 žmonių.

2019 metais Lietuvos teismas už karo nusikaltimus nuteisė dešimtis sovietmečio pareigūnų, tačiau šalies prokurorai atsisakė patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuo metu valdžią buvusį M. Gorbačiovą.

Šis neigimas supykdė žmones, ieškančius teisybės už represijas.

Civiliniame ieškinyje teigiama, kad M. Gorbačiovas valdė sovietų armiją, tačiau nesustabdė „tarptautinio nusikaltimo“ prieš nepriklausomybės siekusius lietuvius po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos.

„Akivaizdu, kad kariškių veiksmai… negalėjo būti nesuderinti su Gorbačiovu“, – sakė tėvo netekęs Roberto Povilidesas.

Jis sakė, kad karo nusikaltimų tyrimas buvo labai svarbus, tačiau teisingumas nebūtų baigtas, neįvertinus aukščiausiojo vado atsakomybės.

1991 metų sausio 13-osios ataka prieš svarbiausius pastatus, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių taikių kovotojų už laisvę, buvo Kremliaus nesėkmingo bandymo sugrąžinti Lietuvą Lietuvai po jos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos 1990 metų kovą dalis.

Lietuva nepriklausomybę nuo Maskvos atgavo 1991 metų rugsėjį.

Dauguma 67 nuteistųjų už karo nusikaltimus Lietuvoje, įskaitant 2020 metais mirusį buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Isovą, buvo apklausti nepasirodžius.

Nors daugelis sovietmečio Lietuvos pareigūnų už savo veiklą buvo įkalinti, kiti įtariamieji Rusijoje ir Baltarusijoje lieka nepasiekiami.

Rusijos ir Lietuvos, kurioje gyvena 2,8 milijono žmonių, santykiai buvo įtempti po nepriklausomybės atgavimo, ypač nuo 2004 metų, kai Baltijos valstybė įstojo į Europos Sąjungą ir NATO.