Vykdydama antrąjį pėstininkų kovos mašinų (IFV) pirkimų etapą, Lietuva tobulins savo karinius pajėgumus, įsigydama vikšrinių kovos mašinų. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitę paskelbė, kad nuspręsta įsigyti šias mašinas, siekiant sukurti tankų batalioną. Kalbėdamas Alytuje, Casiūnas aiškino, kad tankų batalionas bus kuriamas palaipsniui, po kuopą. Pirmieji tankai Lietuvą turėtų pasiekti 2027 m.
Stebėkite karinį pripažinimą „Google“ naujienose naudodami šią nuorodą

Iš pradžių M1A2 Abrams variantas buvo pretendentų tiekti Lietuvos kariuomenei 54 tankus sąrašo viršūnėje (Nuotraukos kreditas: JAV DoD)

Ministras pabrėžė, kad jei sąlygos ir kainos bus palankios, sprendimas bus priimtas gavus Valstybės saugumo tarybos pritarimą, kurio tikimasi rudenį. Laipsniškas metodas yra strateginis tankų bataliono įsigijimo pagrindas.

2024 metų sausį Lietuvos nacionalinio saugumo taryba pavedė Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su Vokietija dėl pakankamai tankų Leopard 2, kad būtų suformuotas ne mažiau kaip 54 vienetų batalionas. Tačiau, atsižvelgdamas į Ukrainos patirtį, gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas svarstė galimybę atšaukti papildomus Boxer IFV pirkimus ir įsigyti vikšrinius IFV, tokius kaip Rheinmetall KF-41 Lynx. Kalbant apie tankus Leopard 2, Kasčiūnas siūlė įsigyti tik tiek, kad būtų suformuotas būrys, apie tuziną, kad atsilaisvintų lėšų Lietuvos oro gynybos pajėgumams stiprinti. Panašu, kad Lietuva dabar nusprendė įsigyti vikšrinę kovinę techniką.

Kasiūnas pabrėžė itin didelę pėstininkų kovos mašinų sekimo svarbą ir pažymėjo, kad tikslas yra pastatyti vieną ar du batalionus, priklausomai nuo biudžeto apribojimų. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje vyksta analizės ir derybų etapas dėl šių transporto priemonių įsigijimo. 2016 metais Lietuva pasirašė sutartį dėl 88 bokserių, apie planus įsigyti dar 120 vienetų skelbta prieš dvejus metus. Lietuvos Vyriausybė pagal Gynybos plėtros planą skiria lėšų vidutinio ir trumpo nuotolio oro gynybos sistemoms.

Šiais metais Vyriausybė patvirtino papildomą 136 milijonų eurų gynybos finansavimą, įskaitant 51 milijonų eurų avansą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms, 45 milijonus eurų mobiliosioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms ir 40 milijonų eurų IFV. Šios investicijos atitinka vyriausybės planą padidinti karines išlaidas iki 3% BVP, o sutartys turėtų būti užbaigtos iki metų pabaigos. Vilnius visų pirma pasitiki NATO, kad sustiprintų oro gynybą, o Nyderlandai praneša apie artėjantį baterijos „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje. Siekdama toliau stiprinti oro gynybą, Lietuva galėtų įsigyti daugiau NASAMS baterijų arba bendradarbiauti su Estija ir Latvija pagal NATO programą „European Missile Shield“, kuri apimtų vokiškų IRIS-T SLM sistemų pirkimą.