Pasak Rinaldo Raisočio, Ultragarso tyrimų instituto direktoriaus K. Barchausko Kauno technologijos universitete DNR talpyklos gali be klaidų archyvuoti didžiulius duomenų kiekius. „Pasaulinėje skaitmeninėje visuomenėje kasmet sukuriama ir naudojama vis daugiau duomenų. Tradiciniai duomenų saugojimo centrai suvartoja 1,5% pasaulio elektros energijos ir kasmet išmeta 200 mln. tonų anglies dvideginio (CO2), – priduria jis.

Patikimų, didelio tankio, tvarių ir ekonomiškai perspektyvių duomenų saugojimo sprendimų paieška auga eksponentiškai. Raisotis pabrėžia didžiulį duomenų saugojimo DNR molekulėse potencialą kaip perspektyvų kelią.

Žvilgsnis į ateitį

Raisotis atkreipia dėmesį, kad prieš 65 metus 5 megabaitų kietasis diskas buvo toks didelis, kad vos pakako krovininiam lėktuvui, o šiandien – įprastos skaitmeninės nuotraukos dydžio. Nepaisant didelės pažangos duomenų saugojimo technologijų srityje, dabartiniai metodai stengiasi neatsilikti nuo didėjančios paklausos.

Prisijunkite prie projekto DNA Microfactory for Autonomous Archiving (DNAMIC). Šia iniciatyva, vadovaujama Lietuvos įmonės „Genomika“ ir tarptautinės tyrėjų komandos, per trejus metus siekiama sukurti DNR pagrindu sukurtą standųjį diską. Finansuojamas EIC Pathfinder programos, priklausančios Europos horizontui, tai pirmasis šios programos remiamas projektas Lietuvoje, skirtas revoliucines technologijas kuriančioms įmonėms.

Dr. Lukas Žemaitis, „Genomica“ įkūrėjas, DNR apibūdina kaip milijardus metų sukurtą informacijos saugojimo technologiją, suteikiančią potencialų sprendimą ateities duomenų saugojimo poreikiams.

Duomenų saugojimo iššūkių sprendimas

Ignas Galminas, antrasis „Genomica“ įkūrėjas, mano, kad šis išradimas gali išspręsti keletą duomenų saugojimo problemų, įskaitant vandens ir retųjų metalų naudojimą bei ilgaamžiškumo iššūkį. „Jei duomenų saugojimo problema nebus išspręsta, iki 2060 m. didžiuliai duomenų centrai apims visą Žemės paviršių“, – perspėja jis.

DNR būdingas stabilumas ir patikimumas daro ją idealiu kandidatu ilgalaikiam duomenų saugojimui. Genomika, KTU ir mokslininkai iš keturių kitų šalių bendradarbiauja kurdami modulinį variklį, leidžiantį vartotojams, neturintiems patirties su genetinėmis technologijomis, įrašyti ir skaityti skaitmeninę informaciją naudojant DNR.

Profesorius Raisotis teigia, kad duomenų saugojimas dirbtinėse DNR struktūrose užtikrina efektyvų erdvės panaudojimą, minimalų aplinkos pėdsaką ir galimybę išsaugoti informaciją tūkstančius metų su itin mažomis energijos sąnaudomis.

„Viena iš patrauklių DNR talpyklos savybių yra galimybė saugoti didelius informacijos kiekius labai mažoje erdvėje“, – tvirtina Raisotis. terminas informacijos saugojimas“.

Jis atkreipia dėmesį, kad DNR duomenų saugojimas ypač svarbus sveikatos priežiūroje, kur pacientų duomenys turi būti saugomi visą gyvenimą. Ši technologija yra labai svarbi kuriant naujus diagnostikos ir gydymo būdus.

Transformacinis potencialas

Šis projektas yra daug žadantis biotechnologijų ateičiai pasaulyje ir Lietuvoje. Integruojant mokslinę ir komercinę patirtį, naujoviški sprendimai pasauliniu mastu tampa pasiekiami. „Tai išskirtinis Lietuvoje koordinuojamas projektas, prisidedantis prie globalios problemos sprendimo. Tai ne tik technologiškai, bet ir moksliškai įdomu, nes Lietuvoje pradeda vystytis nauja mokslo sritis – DNR duomenų saugojimas“, – teigia. Zimaitis.

Mindaugas Buluta, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslumo centro vadovas, DNR saugojimo technologiją apibūdina kaip rinkos žaidimų keitiklį. Jame pabrėžiama, kaip svarbu išlikti priekyje siekiant tapti pirmaujančia šalimi pasaulyje ir gauti didelę ekonominę naudą. Sėkmė tarptautiniuose projektuose stiprina Lietuvos, kaip pažangių technologijų kūrėjos, įvaizdį.

„Natūralu, kad tai pritraukia ir didesnių investuotojų dėmesį Ilguoju laikotarpiu pritraukiame daugiau užsienio investuotojų, o tai ne tik sukuria naujas, gerai apmokamas darbo vietas, bet ir atneša į šalį žinių bei technologijų“, – aiškina Bullotta.