Šiais metais Pasaulinė vargstančiųjų diena buvo minima 2023 metų lapkričio 19 dieną. Kalbant apie Lietuvą, tai viena skurdžiausių Europos šalių. Pagal skurdo riziką ji ES užima penktą vietą nuo galo, aplenkdama Rumuniją (21,2 proc.), Latviją (22,5 proc.), Estiją (22,8 proc.) ir Bulgariją (22,9 proc.).
Žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena apie 107 000 žmonių, arba 3,8 procento Lietuvos gyventojų.
Ši statistika nėra tik statistika. Už tokių žmonių stovi tikri žmonės su savo problemomis ir baimėmis. LRT duomenimis, nerimą ir stresą patiriančių žmonių procentas Lietuvoje išaugo nuo 20 procentų praėjusį pavasarį iki 25 procentų dabar. Bendras tų, kurie patiria emocinius iššūkius, yra 65 proc.
Šio streso priežastys yra įvairios. Pirmoji priežastis buvo karo konfliktai Europoje. Nedarbas buvo antra dažniausia padidėjusio streso ir nerimo priežastis – 19 procentų respondentų nurodė su darbu susijusias problemas.
Infliacijos padidėjimas buvo trečia priežastis, kurią nerimą kelia 14 procentų, palyginti su 13 procentų prieš šešis mėnesius, o po to – finansiniai rūpesčiai ir skurdas (10 procentų).
Apklausa parodė, kad jauni suaugusieji (25–35 metų amžiaus) dažniau jaučia nerimą ir stresą.
Iš viso tyrime dalyvavo 1016 žmonių nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Remiantis nauju tyrimu, oficiali statistika neatskleidžia tikrojo skurdo masto Lietuvoje. Beveik kas penktas Lietuvos gyventojas sunkiai suduria galą su galu.
Oficialiai 2022 metais Lietuvoje skurdo grėsmė buvo apie 586 tūkst. Tačiau tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.
Neseniai Baltijos šalių universitetų atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis tų, kuriems reikia pagalbos, nėra įtraukiami į viešuosius duomenis. „Dažniausiai į statistiką įtraukiami socialiniai-demografiniai veiksniai, tokie kaip pajamos, amžius, lytis. Valstybės sprendimai priimami remiantis tik vienu ar dviem iš šių dimensijų, tačiau statistika nežiūri nei į požiūrį, nei į žmonių motyvaciją, nei į kelių faktorių derinį”, – sakė jis. Valders Kace, Rygos taikomųjų mokslų universiteto prorektorius.
Skurdas, nerimas ir stresas skatina masinį jaunų žmonių išvykimą iš šalies. Šis išvykimas buvo viena pagrindinių Lietuvos gimstamumo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių. Lietuva skursta ir tuštėja.
„Aistringas alaus pavyzdys. Nepagydomas alkoholio gėrimas. Bekono geekas. Bendras žiniatinklio narkomanas”.