Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Philodide darbo vizitų Klaipėdoje metu pabrėžė savo tvirtą įsipareigojimą stiprinti nacionalinį saugumą stiprinant saugumą jūroje ir pasienyje su Rusija.

Siekdamas geriau apsaugoti sienas, nuo šių metų sausio 1 d. atgaivintas Pakrančių apsaugos padalinys VSAT vykdys operacijas pasienio ruože palei valstybių sienas su Rusijos Federacija ir Latvija.

Jų veiklos sritis apima teritorinę jūrą, pakrančių zonas, uostus ir oro uostus, įskaitant Kuršių marias.

Jūros sienos gynyba turi savo specifiką, todėl daugiau dėmesio skiriame naujosios divizijos pareigūnų mokymui ir aprūpinimui moderniomis darbo priemonėmis, modernia įranga ir stebėjimo sistemomis.

Šiuo strateginiu pozicionavimu siekiama pagerinti rizikos valdymą, paspartinti reagavimą į valstybės sienos pažeidimus ir pagerinti paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinavimą ekstremaliose situacijose.

Be to, Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė atliks pagrindinį vaidmenį saugant pagrindinį turtą, ypač jos saugomoje jurisdikcijoje esantį Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalą. Atsižvelgiant į pamokas, įgytas iš konfliktų Ukrainoje ir artumą prie Rusijos Federacijos, labai svarbu greitai ir efektyviai reaguoti į galimus incidentus SDG terminale.

Atkurta šalis atliks pagrindinį vaidmenį stiprinant kovą su kontrabanda ir nelegalia imigracija, įkuriant specialius migracijos ir nusikaltimų tyrimo padalinius.

Valstybės sienų saugumui jūroje ir Kuršių mariose stiprinti įdiegtos pažangios sienų stebėjimo sistemos. Šios naujausios sistemos apima radiolokacinę įrangą, termovizinę įrangą ir dienos vaizdo kameras, įdiegtas regione stipriai bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene.

Taip pat pareiga saugoti 119,65 km ilgio Baltijos jūros sieną patikėta Lietuvos pasieniečiams. Pradiniai planai apima daugiau nei 100 km pasienio patruliavimo maršruto remontą, o papildomas finansavimas galėtų išplėsti šias atkūrimo pastangas iki dar 253 km palei bendrą sieną su Baltarusija.

Bendromis VSAT ir Vidaus reikalų ministerijos pastangomis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per pastaruosius metus įrengta 530 km tvorų ir 360 km betoninių užtvarų.

Dėl to visa sienos su Baltarusija teritorija dabar yra stebima moderniomis sienų stebėjimo sistemomis. Tai reikšmingas pagerėjimas nuo 2022 m. pradžios, kai tokiomis pažangiomis sistemomis buvo stebima tik 53,3 proc. sienos su Baltarusija.

Atgaivintų Pakrančių apsaugos pasienio pajėgų vadu oficialiai paskirtas pulkininkas Jusas Ringevsius.