Lietuvos sostinės Vilniaus apygardos teismas penktadienį nagrinėjo mažiausiai dviejų įtariamų baltarusių šnipų bylas, dėl abiejų taip pat pradėtas tyrimas dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, pranešė naujienų agentūra „Baltic News Agency“. Delphi minėjo.

Pirmasis įtariamas šnipas, 28 metų Lietuvos karo gydytojas Andrius Osurkovas, suimtas pernai sausį, įtariamas rinkęs slaptą informaciją apie „Lietuvos kariuomenę, tarnaujančius karininkus, karinius planus, pastatus – visko po truputį. ”. „Teismas išklausė.

Po pirmojo pasirodymo teisme ketvirtadienį Osorkovas penktadienį buvo uždarytas į policijos areštinę dar trims mėnesiams, kol tęsiamas jo bylos tyrimas.

Pasak Vilniaus prokuroro Raimundo Petrusko, Osorkovas taip pat kaltinamas šnipinėjimu NATO misijoje Lietuvoje, taip pat bandymu kitus karius paversti dvigubais agentais.

„Dėl savo veiksmų jis sukėlė pavojų daugelio asmenų gyvybei ir gerovei“, – apie kaltinamąjį sakė Petrauskas.

Įtariama, kad medikas Baltarusijos oro pajėgose dirbo penkerius metus.

Baltarusija yra viena stipriausių Rusijos politinių sąjungininkų Europoje, viena iš pirmųjų dviejų šalių, 2010 metais kartu su Kazachstanu prisijungusių prie Rusijos Eurazijos sąjungos, o nuo 2002 metų yra Rusijos karinės sąjungos – Kolektyvinio saugumo sutarties aljanso – narė.

Osorkovas gimė Kaune, antrame pagal dydį Lietuvos mieste, tačiau manoma, kad šeimą turi Baltarusijoje. Prokuratūra nurodė, kad kol kas nerado įrodymų, kad Osorkovas turėjo ryšių su Rusijos žvalgyba.

Po Osorkovo posėdžio Vilniaus apygardos teisme prasidėjo antroji šnipinėjimo byla, kurioje šnipinėjimu Baltarusijos naudai buvo apkaltintas ir Lietuvos oro ir eismo stebėjimo bendrovės „Uru navigašegus“ darbuotojas 57 metų Romualdas Lipskis.

Vilniaus prokuratūros teigimu, Lipskis galėjo šnipinėti Lietuvos gynybos pajėgas, gaudamas įslaptintą informaciją per savo darbą „Ouro navigacijos sistemoje“, kur dirbo inžinieriumi elektros inžinieriumi.

Kaip rodo VSD surinkti įrodymai, Lipskis daugiau nei trejus metus siuntė Lietuvos valstybės paslaptis Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurlenko.

Pranešama, kad Lipskis dažnai važinėjo į Baltarusiją ir Rusiją, o prokuroras neatmetė, kad jo darbas galėjo padėti ir Rusijos žvalgybai.

Skirtingai nei Osorkovas, Lipskis nesidrovėdavo kalbėti su spauda, ​​kaltindamas Lietuvos valdžią jo įrėmimu. Lipskis savo kaltės nepripažino, tačiau nepasakė, kodėl mano, kad yra melagingai apkaltintas.

Prokuratūra prašė Lipskį teisti privataus teismo tvarka, nes kai kurie jo byloje esantys įrodymai, įskaitant nuotraukas ir garso įrašus, esą atskleidžia slaptą valstybės informaciją. Sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas.

Tiek Lipskiui, tiek Osorkovui gresia iki 15 metų nelaisvės, jei bus pripažinti kaltais dėl Lietuvos šnipinėjimo. Prokuratūra nekomentavo, ar yra įrodymų, kad jiedu dirbo kartu.

Baltijos šalis tebėra budri, laukdama šnipinėjimo iš jos rytų, nes narystė NATO yra strateginė saugumo paslapčių tvirtovė iš viso Aljanso. Lietuva šiuo metu vadovauja Baltijos šalių oro policijos programai, kurią sudaro keli patruliniai skrydžiai, skenuojant oro erdvę virš Lietuvos, Estijos ir Latvijos.

Neseniai „Newsweek“ atliktas tyrimas parodė, kad Rusijos šnipinėjimo lygis Lietuvoje ir dviejose jos kaimyninėse Baltijos šalyse šiuo metu yra didžiausias nuo Šaltojo karo laikų.

Praėjusį mėnesį Lietuvos saugumo tarnybos netoli Šiaulių, netoli nuo pagrindinės NATO oro bazės, sulaikė įtariamą rusų šnipą.

Lietuvos valdžia, kilus Ukrainos krizei, pradėjo vis labiau nerimauti dėl prorusiškų kišimosi į jos teritoriją, Gynybos ministerijai šį mėnesį paskelbus vadovą piliečiams, kaip reaguoti į galimą Rusijos invaziją į Lietuvą.