Lietuva siekia plėsti karinio rengimo infrastruktūrą, o Krašto apsaugos ministerija Tauragės ir Šilalės rajonus svarsto kaip potencialias naujų mokymo centrų vietas.

Kalbėdamas prieš Seimo Kaimo reikalų komitetą krašto apsaugos viceministras Renius Pleskis (TS-LKD/ELP) pabrėžė naujos karinio mokymo infrastruktūros svarbą, pranešė Lietuvos žiniasklaida. LRT pranešimus.

Tačiau, iniciatyvaSeimas Vilniuje pradėjo svarstyti liepos viduryje, susidūręs su iššūkiais, įskaitant susirūpinimą dėl ribotos erdvės ir galimų vietos bendruomenių judėjimo laisvės apribojimų.

Šias problemas valdžia nori sušvelninti, o Pleskis patikino, kad bus stengiamasi, kad trikdžiai būtų kuo mažesni.

„Siūlomus plotus žiūrėsime ir bandysime vietomis perkelti bent 100 metrų. Zonos veikla turėtų būti derinama su ministerija”, – Seimo komitetui sakė P. Pleškys.

„Suprantame, kad tai bus nepatogu, todėl kiek galėsime, stengsimės jį perkelti taip, kad karinė zona netrukdytų operacijoms“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas (TS-LKD/ELP) pabrėžė, kad kariuomenei reikia papildomos pratybų erdvės, ir pažadėjo, kad šios naujos zonos bus teisiškai paskirtos manevrams.

Tačiau šiose srityse nebus vykdomos sunkios karinės operacijos ir apšaudymo limitai, kad būtų kuo mažiau trikdžių vietos bendruomenėms. Nepaisant šių patikinimų, vietos gyventojai susirūpinę, kad šių treniruočių aikštelių statusas artimiausiu metu gali pasikeisti.

„Plotai mažinami iki maksimumo, nesikėsinant į privačias teritorijas, o yra kitų įvairių visuomenės grupių interesų, nes vis tiek norima juos mažinti“, – pridūrė Pleskis. „Negalime patenkinti visų“, – pripažino jis, turėdamas omenyje vietos bendruomenių pasipriešinimą.

Šie Lietuvos įvykiai yra svarbus žingsnis stiprinant NATO rytinį flangą ir suteikiant Baltijos valstybėms ilgalaikį saugumą baimingos Rusijos agresijos akivaizdoje.

Atsižvelgdama į keletą geopolitinių svarstymų, Vokietija paskelbė apie nuolatinį 4000 karių dislokavimą Baltijos valstybėje, o Lietuva pirmadienį pradėjo tam skirtos karinės bazės statybas.

Lietuva šiais metais padidino išlaidas gynybai iki 3% BVP, o Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vyriausybei ateinančiais metais didinant mokesčius gynybos reikmėms, įskaitant naują poligoną ir karinę bazę, finansuoti.

(Jeremiah Lin | Euractiv.com)

Skaitykite daugiau su Euractiv