Lietuva planuoja įrengti stebėjimo kameras visame pasienyje su Baltarusija, sausio 28 dieną apžiūrinėdamas pasienio ruožą ir pasienio stotį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Siena, kuri tęsiasi apie 680 kilometrų ir yra ES siena su Baltarusija, buvo krizės, apimančios daugiausia Artimųjų Rytų migrantus, scena, kurią, ES teigimu, Baltarusija tyčia įleido su pažadu, kad tada jiems bus leista keliauti toliau. ES.

Simonytė lankėsi patikros punkte palei sieną, pranešė ministro pirmininko spaudos tarnyba.

Premjerą informavo Pasienio apsaugos tarnyba (VSAT) ir įmonės, statančios užtvarą su skustuvu, atstovai. Maždaug pusė sienos konstrukcijos jau yra su kameromis.

„Labai svarbu, kad kameros bus sutvarkytos visoje pasienyje dar šiemet“, – sakė D. Šimonytė.

Užtvaras jau pastatytas jautriausiose ir migrantų srautų pažeidžiamose ruožuose, pranešė premjero spaudos tarnyba. Skustuvo vielos barjero ilgis dabar yra apie 200 kilometrų ir statybos tęsiasi. Be skutimosi vielos užtvaro įrengiama 4 metrų aukščio tvora su skutimosi viela.

Ministras pirmininkas apsilankė pasienyje praėjus keliems mėnesiams po to, kai ES apkaltino Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos režimą siunčiant migrantus prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

Praėjusių metų pabaigoje ES pareiškė, kad tai buvo „mišrios atakos“ dalis, skirta atkeršyti už Vakarų sankcijas, įvestas po to, kai Lukašenka susidorojo su žmonėmis, protestuojančiais prieš jo perrinkimą per prieštaringai vertinamą balsavimą 2020 m. rugpjūčio mėn.

Baltarusija paneigė teiginį ir kritikavo ES, kad ši nepriėmė migrantų.

Migrantų antplūdis sukėlė humanitarinę krizę, nes jiems buvo užkirstas kelias kirsti sieną, o tuo pat metu Baltarusijos pajėgos neleido jiems grįžti atgal.

Kai kurie migrantai, bandę patekti į Lenkiją, pasitraukė į mišką ir, kaip pranešama, įstrigo šaltu žiemos oru. Medicinos pagalbos organizacijos teigė, kad joms buvo uždrausta prieiti prie jų net ir gavus pranešimų, kad kai kurie iš jų mirė.

Po to, kai 2021 metais tūkstančiai „apginkluotų“ migrantų susibūrė prie sienos su Baltarusija ir kaimyninėmis ES šalimis, Lenkija žengia į priekį su prieštaringai vertinamu barjeru.

Lenkija taip pat ėmėsi veiksmų reaguodama į migrantų krizę, įskaitant tvoros statybą ir tūkstančių kareivių telkimą prie savo 400 kilometrų ilgio sienos su Baltarusija.

Su dpa ataskaita