Prasidėjo nauji metai, o euro zona išaugo kitos valstybės narės – Lietuvos – rankomis. Lietuva, paskutinė iš trijų Baltijos šalių, prisijungusi prie euro zonos, yra devynioliktoji šalis, įsivedusi bendrą Europos valiutą.

Lietuvai sprendimas prisijungti prie euro zonos atrodo paprastas. 2002 m. Lietuva litą, savo valiutą nuo 1993 m. iki 2014 m. pabaigos, susiejo su euru – dvejus metus iki tapimo ES nare – tai palengvino perėjimą nei daugelis kitų šalių. Be to, Estijos prisijungimas prie euro zonos 2011 m. ir Latvijos prisijungimas 2014 m. prisidėjo prie daugybės privalumų, į kuriuos Lietuva tikisi lygiuotis.

„Turtas euro zonai“

Lietuva anksti patyrė pasaulinės finansų krizės poveikį. Jos nuosmukis 2008–2009 m. privertė šalies vyriausybę gelbėti ekonomiką viduje devalvuojant valiutą. Tai reiškė šalies vidaus darbo užmokesčio ir kainų, taip pat socialinių pašalpų ir pensijų koregavimą. Šiais sunkiais žingsniais vyriausybei pavyko sumažinti deficitą ir pertvarkyti šalies biudžetą, kad jis atitiktų Mastrichto prisijungimo prie euro kriterijus.

„Lietuva yra stiprybė euro zonai“, – sako Alexanderis Lehmannas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis Vidurio Europos ekonomistas. „Kaip ir Latvija bei Estija, taip ir Lietuva prisitaikė [to the crisis] Europai to reikia nuvertinant valiutą viduje – koreguojant vidaus darbo užmokestį ir kainas [kind of] Lankstumas. [The eurozone] Turėtumėte didžiuotis, kad tai paėmėte [on] Tokios ekonomikos“.

Šiandien Lietuva yra šalis, turinti mažą valstybės skolos ir BVP santykį – 39 proc., ir galinti pasigirti sveiku BVP augimu – nepaisant prekybos apribojimų Rusijoje poveikio jos ekonomikai.

Nors Rusija 2013 metais sudarė apie 12% Lietuvos eksporto, Baltijos jūros šalis sugebėjo suvaldyti 2014 metais patirtą prekybos trūkumą nukreipdama eksportą, ypač į Europą. Iš tiesų, 2014-ieji Lietuvai buvo stiprūs – Lietuvos banko duomenimis, BVP augimas sieks 2,9 proc., o optimizmas buvo didelis, kad narystė euro zonoje atneš papildomos naudos.

Mažos finansavimo išlaidos

Vienas pagrindinių narystės euro zonos privalumų – mažesnės finansavimo išlaidos. 2015 metų pradžioje paaiškėjus, kad Lietuva prisijungs prie euro zonos, kredito reitingų agentūros „Moody's“, „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ sureagavo teigiamai. 2014 m. „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ Lietuvos reitingus pakėlė dviem laipteliais iki A-, o „Moody's“ išlaikė Baa1 reitingą, bet pakeitė šalies perspektyvą į „teigiamą“.

Nuo 2014 m. kovo mėnesio skirtumas tarp Vokietijos 10 metų valstybės skolos ir Lietuvos skolos taip pat sumažėjo. „East Capital“ surinktais duomenimis, nagrinėjamų obligacijų skirtumo raida rodo, kad skirtumas nuo maždaug 150 bazinių punktų kovo pabaigoje sumažėjo iki mažiau nei 70 bazinių punktų 2015 m. pradžioje.

Lietuvos centrinis bankas Lietuvos bankas tikisi toliau gerinti valstybės ir privataus sektorių skolos palūkanų normas atitinkamai 80 bazinių punktų ir apie 50 bazinių punktų, vyriausybei 2014 m. spalį išleidus 1 mlrd. eurų vertės 12 metų trukmės obligacijas. už mažiausią visų laikų šalyje kuponą. .

„Įvedus eurą sumažės palūkanų normos, taip pat bus pašalinta valiutos kurso rizika, kuri krizės metu sukėlė daug galvos skausmo mūsų ekonomikai, nes aplink buvo daug spekuliacijų“, – sako Vitas Vassilauskas, Lietuvos banko vadovas. Anglija. Lietuva.

Valiutų kurso nepastovumas taip pat yra pagrindinė rizika, susijusi su šalies skola užsienio valiuta, kuri, įvedus eurą, sumažėjo nuo maždaug 75% 2013 metų pabaigoje iki maždaug 40%, skelbia „Moody's“.

Be to, net ir esant silpnam eurui, tai yra galimybė eksporto įmonėms ieškoti naujų klientų doleriais pagrįstose rinkose, tokiose kaip JAV, Azija ir Viduriniai Rytai, teigia Egli Frederiksson, vyresnysis besivystančių rinkų konsultantas. Specializuojasi rinkos turto valdymo srityje East Capital.

Prekybos poveikis

„Tikimės geresnės produkcijos eksporto sąlygos, o tarp jų – geresnės sąlygos mokėjimams [Lithuania and] Euro zonos šalys…išnaudokite visas euro zonos SEPA teikiamas galimybes. [Single Euro Payments Area] „Mokėjimų sistema“, – sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Čadius. „Visi šie dalykai turėtų padėti mums pasiekti daugiau sėkmės [our export markets]“.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad dėl šalies narystės euro zonoje užsienio prekyba padidės 5–10 procentų. Apskritai, Lietuvos bankas skaičiuoja, kad euro įvedimas iki 2022 metų Lietuvos BVP augimą paskatins vidutiniškai 1,8–1,9 procento per metus, o vėliau – vidutiniškai 1,3 procento per metus. Numatoma, kad 2014 m. euro zona augs 0,8 proc., o 2015 m. – 1,1 proc.

„Mažesni sandorių kaštai ir didesnis kainų skaidrumas dar labiau palengvintų eksportą ir turėtų padaryti šalį patrauklesne tiesioginių užsienio investicijų vieta“, – sako M. Fredriksson.

„Pagrindinis prisijungimo prie euro zonos privalumas yra tai, kad tai didžiulis žingsnis gerinant investicinį klimatą“, – priduria Shadgeus. „Mūsų regione yra trys mažos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija, iš kurių dvi jau yra euro zonos narės, todėl, kad galėtume konkuruoti pritraukiant investicijas, turėjome prisijungti ir prie euro zonos.

Nors 2011 ir 2012 m. TUI srautai visame pasaulyje mažėjo, o srautai į Europos šalis toliau mažėja, Lietuva tikisi padidinti investicijas iš naujų projektų, kurios 2013 m. siekė 68,7 mln. USD, o 2014 m. – 104,3 mln. USD. Investicijų duomenimis. trackeris fDi. Rinkos.

Padidinkite pasitikėjimą

Bankams Lietuvoje euro įvedimas atneša didelių pokyčių. Panašu, kad euro zonoje įsigaliojus naujam Bendram priežiūros mechanizmui ir Bendram pertvarkymo mechanizmui, regionas juda prie bankų sąjungos.

„Matau naudą [of euro membership] „Pirmiausia kalba eina apie bankų priežiūros kokybę, kurios Lietuva dabar turės laikytis būdama socialinės apsaugos mechanizmo dalimi“, – sako Lehmannas. “[Now we are] Euro zonos šalis, [Lithuanian banks] Jis tapo bankų sąjungos projekto dalimi, o tai gali nuraminti kai kuriuos investuotojus ir sumažinti banko refinansavimo išlaidas.

„Per pastaruosius kelerius metus įvyko du mažesnių vietinių bankų žlugimai, kurie buvo susiję su valdymo problemomis.

2011 m. buvo paskelbtas bankrotas „Snoro“ bankas, tuomet trečias pagal indėlius Lietuvoje ir penktas pagal turtą, bankrotas, o dalį 2013 m. žlugusio „Ukubanko“ pavyko išgelbėti padalinus prekę/banką. blogai. . „Ūkio“ turtas buvo perduotas Šiaulių bankui.

Ruošiantis euro įvedimui, užsieniui priklausančios antrinės Lietuvos SEB, Swedbank ir DNB įmonės – trys didžiausi šalies bankai, kurių bendra rinkos dalis siekia apie 70 proc. – turėjo dalyvauti Europos Centrinio Banko turto kokybės peržiūroje (AQR). ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį Europos bankininkystės institucija atliko 2014 m.

„Rezultatai parodė mūsų kapitalizavimo ir atidėjinių praktikos stiprumą“, – sako Dovilas Grijinas, „Swedbank“ Lietuvoje generalinis direktorius.

„Dalyvavimas vienoje priežiūros sistemoje yra labai naudingas ne tik Lietuvai“, – sako Vasiliuškas. „Perėjome AQR ir matome, kad Lietuvos bankai yra sveiki, laikosi priežiūros reikalavimų ir turi didelius kapitalo rezervus.

Lietuvos bankų neveiksnios paskolos taip pat sumažėjo nuo vidutiniškai 11% 2013 metų pabaigoje iki maždaug 9% 2014 metų pabaigoje.

Pigesnis finansavimas

Lehmano teigimu, Lietuvos bankų refinansavimo sąnaudos greičiausiai sumažės dėl įstojimo į euro zoną, iš dalies dėl likusios valiutos rizikos pašalinimo, taip pat dėl ​​papildomo pasitikėjimo bankų sektoriumi įgyvendinus socialinę apsaugą. mechanizmas.

M. Grijeni taip pat tikisi, kad Lietuvos įvedimas eurą paskatins mažiau kliautis grynųjų pinigų operacijomis šalies viduje. Šią priklausomybę buvo galima išmatuoti iki gruodžio pabaigos lietuvių atgabentų litų suma. Anot M. Fredriksson, ši suma buvo gerokai didesnė nei tikėtasi, ypač lyginant su Estijos ir Latvijos lygiais, o tai rodo, kad šešėlinės ekonomikos dydis anksčiau buvo neįvertintas.

„Teigiamas rezultatas yra tas, kad valiutos keitimo praktika iš dalies išvalo ir ekonomiką“, – sako ji. „Kad būtų patogu, dalis iškeistų grynųjų pinigų greičiausiai liks bankuose, neatsižvelgiant į tai, kad lietuviai nori turėti grynųjų pinigų.

Baltijos jūros turgus?

Tačiau lieka vienas klausimas. Kadangi ir Estija, ir Latvija jau yra euro zonos narės, kiek bendra valiuta gali tapti priemone, palengvinančia tolesnę trijų finansų rinkų integraciją Baltijos regione?

Visų pirma, tarpvalstybinės obligacijų emisijos iš didesnių įmonių ar bankų Baltijos rinkoje gali tapti dažnesnės.

Latvenergo, Latvijos valstybinė energijos tiekėja, buvo pirmoji visiškai valstybinė įmonė iš šalies, sėkmingai išleidusi viešas obligacijas Nasdaq OMX Baltic Bonds biržoje, bendradarbiaujant Nasdaq OMX Tallinn ir Nasdaq OMX Riga obligacijų listingams. ir Nasdaq OMX Vilnius, kuris nuo 2014 m. naudoja eurą kaip vieningą prekybos ir kliringo valiutą. 2012 m. „Latvenergo“ iš investuotojų Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje pritraukė 20 mln. turi keletą kitų įmonių. Nuo to laiko taip pat įsikūrė ir kitos įmonės – plėtrą remia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

„Mus domina dabar, kai visos trys Baltijos šalys prisijungė prie euro, kiek matysime integraciją tarp emisijos ir investuotojų“, – sako Lehmannas. „Europos kapitalo rinkų sąjungos idėja yra ta, kad turime įveikti vidaus obligacijų rinkų susiskaidymą ir leisti bendrai emitentų ir investuotojų bazei gauti naudos iš masto ekonomijos.