„Iki šiol migracijos srityje registruoti užsieniečiai, negalintys grįžti į Ukrainą ir negalintys gauti laikinosios apsaugos, yra atleidžiami nuo pareigos gauti leidimą dirbti, jei atitinka tam tikrus išimties kriterijus“, – sakė Lietuvos transliuotojas. LRT Pranešimas.

Kaip minėta, jie taikomi užsieniečiams, kurie pasinaudojo beviziu režimu arba turi galiojančią Šengeno vizą, taip pat tiems, kurie gavo nacionalines vizas, išduotas nenumatytomis aplinkybėmis. Išimtys taip pat daromos tiems, kurie kreipiasi dėl darbo, aukštos kvalifikacijos darbo ar leidimo gyventi dėl humanitarinių priežasčių.

Nuo rugsėjo 1-osios visais šiais atvejais, išskyrus aukštos kvalifikacijos darbuotojus, baigiasi lengvatinis laikotarpis. Tai reiškia, kad užsienietis, kuris neturi teisės gauti laikinos apsaugos, bet negali grįžti į Ukrainą dėl karo veiksmų ir dėl darbo ar humanitarinių priežasčių kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, turi teisę dirbti nuo leidimo gyventi gavimo dienos. Nuo jų prašymo pateikimo dienos.

Tačiau šie pokyčiai neturės įtakos Ukrainos karo pabėgėliams, kuriems taikomas ES įvestas laikinosios apsaugos mechanizmas Lietuvoje, nes jiems skaitmeninį leidimą gyventi išduoda Migracijos departamentas.

Migracijos departamentas primena, kad tais atvejais, kai užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga ir jis nori prašyti leidimo laikinai gyventi pagal darbą, Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio tinkamumo darbui gauti nereikia. Lietuvos darbo rinkos poreikiai.

Anot pranešimų, praėjusią savaitę Lietuvos vyriausybė ukrainiečių pabėgėliams Lietuvoje remti skyrė beveik 9 mln.