Lietuva ir toliau susiduria su žemu gyvenimo lygiu. Valdžia nesistengia palengvinti didelių kainų naštos ir finansinių problemų, dėl kurių kenčia gyventojai.

Priešingai, valdžia imasi veiksmų, kurie labai apsunkina žmonių situaciją.

Nuo šių metų Lietuva panaikino sumažintą 9 procentų pridėtinės vertės mokestį. Siekiant padėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioms įmonėms, įvestas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas.

Valdžia nusprendė, kad laikas jį panaikinti. Dėl to sulėtėjus ekonomikai, įskaitant restoranų sektorių, buvo vėl įvestas standartinis 21 procento PVM tarifas.

LRT duomenimis, kainos restoranuose jau pakilo iki 8 proc.

Didėjantis pridėtinės vertės mokesčio tarifas neišvengiamai didina kainas ne tik kavinėse ir restoranuose, bet net ir mokyklų valgyklose. Tėvai ieško alternatyvų maitinimui mokykloje.

„Pavyzdžiui, Vilniuje tėvai duoda vaikams maistą iš namų, o vaikai valgo šaltą ar sausą maistą“, – sakė Kūdikių maisto gamintojų asociacijos prezidentė Jurika Torunini. Problema yra ne maisto kokybė, o aukštos kainos.

PVM lengvatos panaikinimas restoranų sektoriuje pabrangs apie 12 procentų, skaičiuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskeni.

Daugiau įmonių gali bankrutuoti dėl padidėjusių išlaidų. Per pastarąjį pusmetį viešojo maitinimo sektoriuje Lietuvoje įvyko 130 bankrotų.

Nors valdžia teigė, kad iš PVM surinkti pinigai patenka į valstybės biudžetą, o pinigų reikia visuomenės poreikiams tenkinti, iš tikrųjų paprastų žmonių padėtis gerokai pablogėjo.

Ekonomistas skaičiavo, kad dėl didesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifo kainos maitinimo įstaigose Lietuvoje kils 12-15 procentų.

Sprendimas taip pat liečia vaikų darželius, ligonines ir slaugos namus.