Lietuva ir Lenkija paskelbė apie ketinimą kartu įsigyti trumpojo nuotolio nešiojamą oro gynybos sistemą (MANPADS), siekdamos pagerinti savo oro gynybos pajėgumus. Pirkimas iš dalies bus finansuojamas Europos gynybos pramonės stiprinimo viešųjų pirkimų įstatymo (EDIRPA) lėšomis, abi šalys ir dar dvi Europos šalys sieks Europos Sąjungos paramos.

Stebėkite karinį pripažinimą „Google“ naujienose naudodami šią nuorodą

Lietuva ir Lenkija paskelbė ketinančios kartu įsigyti trumpojo nuotolio nešiojamą oro gynybos sistemą „Piorun“. (Vaizdo šaltinis: Lietuvos AM)

Krašto apsaugos ministras Laurinas Kasiūnas išreiškė pasitenkinimą šiuo bendradarbiavimu, pabrėždamas gyvybiškai svarbią oro gynybos stiprinimo svarbą. „Oro gynybos stiprinimas yra vienas svarbiausių mūsų darbotvarkės tikslų, todėl pirkimas yra sveikintinas, kaip ir bendradarbiavimas su mūsų artima sąjungininke Lenkija“, – spaudos konferencijoje sakė M.Casiūnas. Bendradarbiavimas buvo įformintas Lenkijos krašto apsaugos ministro Władysławo Kosiniak-Kamysz vizito Vilniuje metu.

Šiuo metu Lietuvoje naudojama senesnė Lenkijoje pagamintos oro gynybos sistemos „Grom“ versija. Šios senos sistemos bus perkeltos į Ukrainą, todėl jas reikia pakeisti pažangesnėmis „Piorun“ sistemomis. Kasčiūnas pažymėjo, kad „Piorun“ sistemos puikiai dera su Lietuvos gynybos planavimu, todėl tinka nacionaliniam kariniam daliniui, nacionalinėms savanorių pajėgoms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai.

Ši bendra įsigijimo programa pabrėžia stiprėjantį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos klausimais, atspindintį poreikį stiprinti regioninį saugumą ir oro gynybos pajėgumus reaguojant į galimas grėsmes.

Piorun sistema, dar žinoma kaip „Thunderbolt“, skirta naikinti bepiločius orlaivius, sraigtasparnius, orlaivius ir sparnuotąsias raketas. Gamintojo „Polish Arms Group“ duomenimis, jis gali pataikyti į taikinius 4 kilometrų aukštyje, o maksimalus nuotolis – 6,5 kilometro. Oro gynybos pajėgumų modernizavimas ypač aktualus didėjančios įtampos Rytų Europoje ir nuolatinio susirūpinimo dėl Rusijos agresijos už Ukrainos fone.

Be to, Lietuva šiomis naujomis sistemomis planuoja įkurti Lietuvos kariuomenės nacionalinį padalinį, stiprinti nacionalines savanorių pajėgas, užtikrinti geresnę ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Bendradarbiavimas su Lenkija, pagrindine NATO sąjungininke, laikomas strateginiu žingsniu stiprinant regiono saugumą.

Bendra Lietuvos ir Lenkijos gynybos iniciatyva atitinka platesnę tendenciją Europoje, kai daugelis šalių siekia stiprinti kolektyvinę gynybą bendrais įsigijimais ir pramonės bendradarbiavimu. Šis metodas ne tik leidžia pasidalyti išlaidas, bet ir pagerina skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų sąveiką, kuri yra svarbus ES kolektyvinio saugumo aspektas.

Galiausiai sprendimas perduoti senas „Chrome“ sistemas Ukrainai yra platesnio paramos Ukrainos gynybos pajėgumams sistemos dalis, kai kyla įtampa su Rusija. Ši parama yra būtina siekiant padėti Ukrainai išlaikyti suverenitetą ir teritorinį vientisumą besitęsiančios agresijos akivaizdoje.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos ir Lenkijos bendras oro gynybos sistemos Piorun įsigijimas yra reikšmingas žingsnis į priekį stiprinant šių dviejų šalių oro gynybos pajėgumus, kartu stiprinant bendradarbiavimą gynybos srityje ir prisidedant prie regioninio saugumo Rytų Europoje.