Vaizdas į Lietuvos sostinę Vilnių Foto: VCG

Nors Kinija buvo priversta sumenkinti diplomatinius santykius su Lietuva po to, kai Baltijos valstybė metė iššūkį Kinijos suverenitetui Taivano atžvilgiu ir atsisakė tarptautiniu mastu pripažinto vienos Kinijos principo, kurį gerbė ankstesnės šalies vyriausybės, dabartinė Lietuvos valdžia išlieka priešiška ir labiau provokuojanti, analitikai teigia, kad Tokia kraštutinė antiKinija politika ir kvailumas gali priversti Baltijos valstybę pasielgti kaip „bėdų kūrėja“ ir tapti izoliuota regione.

Kinijos ekspertai yra sakę, kad prieš Kiniją nusiteikę politikai Lietuvoje pervertina save ir patenka į aklavietę. Pasak jų, daugelis atvejų jau parodė, kad vyriausybės, rizikuojančios savo nacionaliniais interesais nuraminti Jungtines Valstijas nepagrįstai mesdamos iššūkį Kinijai ar Rusijai, bus apgautos ir galiausiai apleistos Vašingtono.

Kai Vašingtonas nusprendžia sumažinti įtampą su Pekinu ar Maskva, kvaili ir kraštutiniai tų vyriausybių žingsniai, kurie yra neapgalvoti parodyti lojalumą Vašingtonui, gali sukelti tik nusivylimą, o Lietuva eina šiuo tragišku keliu, pažymėjo apžvalgininkai.

Arogancija ir nežinojimas

Užsienio reikalų ministras Gabrilius Landsbergis, viešėdamas Vašingtone, sakė kalbėjęs su aukštais JAV pareigūnais apie Lietuvos pastangas sumažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo atžvilgiu ir paragino dėti ilgalaikes pastangas padėti kitoms šalims susidoroti su spaudimu, trečiadienį praneša AFP. netgi teigė, kad jo šalis „rodo pasauliui“ – tai būdas atsispirti augančiam Kinijos spaudimui diversifikuojant tiekimo grandines ir vienijantis su demokratijomis.

„Manau, kad didžiausia Lietuvos išmokta pamoka yra ta, kad ekonominė prievarta nebūtinai reiškia, kad šaliai reikia atsitraukti nuo nepriklausomų užsienio politikos sprendimų“, – AFP sakė G. Landsbergis.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian ketvirtadienį sureagavo į tokius žodžius: „Jei realybė atitinka tai, ką sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras – Lietuvos vyriausybė gali priimti nepriklausomus užsienio politikos sprendimus – tada norėčiau jo paklausti: ką jis veikia Jungtinės Valstijos?”

Analitikai teigė, kad G.Landsbergis lankosi JAV dėl atlygio, nes jo vyriausybė parodo savo lojalumą mesdama iššūkį Kinijai, o be šių apdovanojimų šie oportunistiniai Lietuvos politikai nedrįstų mesti iššūkio Kinijai tokia neprotinga, neapgalvota ir nelogiška pozicija.

Lietuvos ūkio ministras Usrinas Armonites lapkričio 19 d. Reuters sakė, kad Lietuva pasirašys 600 mln. JAV dolerių eksporto kredito sutartį su JAV Eksporto-importo banku.

„Tai tik įrodo, kad už provokuojančio Lietuvos žingsnio slypi lėlininkų meistras, apgalvotai vedantis visą spektaklį“, – ketvirtadienį sakė Zhao ir „Noriu pabrėžti, kad Lietuvos susitarimas – keistis eksporto kreditais iš JAV, tuo pačiu kenkiant Kinijos suverenitetui – yra neetiškas. – Ir labai pavojinga.

Nepriklausomai nuo to, kaip atsilygins amerikiečių pažadai, šie apdovanojimai gali būti naudingi tik JAV ir keletui Lietuvos politikų arba gali būti komplimentas ir nieko bendro su dauguma Lietuvos žmonių, kurie mokės už kvailą užsienio valdžią. „Global Times“ ketvirtadienį sakė Kinijos tarptautinių studijų instituto Europos studijų departamento direktorius Cui Hongjianas.

Lietuvos politikai dabar bando plėsti savo prieš Kiniją nukreiptą pusę, įtraukdami daugiau panašių pozicijų regiono politikų, kad toliau provokuotų Kiniją Taivano klausimu. Taivano valdžia trečiadienį pranešė, kad „Taipėjuje gruodžio pradžioje lankysis apie 10 parlamentarų iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos“, taip pat susitiks su „aukštesniais Taivano pareigūnais“.

Šie Lietuvos politikai nori įrodyti, kad jie nėra vieni, ir išbandyti, kiek Europa ir JAV toliau juos rems, ketvirtadienį „Global Times“ sakė Kinijos šiuolaikinių tarptautinių santykių instituto mokslinis bendradarbis Sunas Kekinas.

„Lietuva yra maža šalis, praeityje labai mažai nušviečiama tarptautinėje žiniasklaidoje, tačiau jos provokacija Taivano klausimu staiga iškėlė Baltijos valstybę į tarptautinį dėmesio centrą“, ir šie politikai nori maksimaliai išnaudoti savo politinius interesus tokiu pavojingu žingsniu. pažymėjo Saulė.

Trumparegystė „pėstininkai“

Trys Baltijos šalys iš tikrųjų turi labai ribotus prekybinius santykius su Kinija, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jos išdrįsta mesti iššūkį Kinijai, tačiau toks trumparegiškumas gali sugriauti jų šalių galimybę sulaukti reikšmingos Kinijos pagalbos siekiant paskatinti ekonomikos vystymąsi, pažymėjo Cui.

„JAV ir kai kurios kitos didžiosios Vakarų šalys yra labai veidmainiškos. Viena vertus, jos nenori apleisti Kinijos rinkos ir nelinkusios provokuoti Kinijos tokiais klausimais kaip Taivano klausimas, kita vertus, skatina mažąsias. tokios šalys kaip Lietuva neapgalvotai provokuoja Kiniją, kad šios mažos šalys prarastų Kinijos rinką, o didžiųjų Vakarų šalių įmonės pasiimtų savo akcijas.

Daugelis šalių jau išmoko JAV veidmainystę ir savanaudiškumą. Pavyzdžiui, buvusi Aquino administracija Filipinuose beatodairiškai priešinosi Kinijai Pietų Kinijos jūros klausimu, tarnaudama Jungtinių Valstijų strategijai „pasisukti į Aziją“ ir sumokėjo didelę ekonominę kainą; Gruzija 2008 m. priešinosi Rusijai, bet nesulaukė absoliučiai jokios Vakarų pagalbos, kai Rusija pradėjo karinį atsaką; Kinijos analitikai teigė, kad Kanada 2018 m. gruodį JAV nurodymu neteisėtai sulaikė Kinijos IT milžinės „Huawei“ vyriausiąjį finansų pareigūną Meng Wanzhou ir patyrė didelių nuostolių dėl žalos jos santykiams su Kinija.

Visi šie atvejai ne kartą įrodo, kad JAV naudos tik savo sąjungininkus ar mažas valstybes, kad aptarnautų savo „didžiosios galios konkurenciją“ su Kinija ir Rusija, tačiau niekada neteiks jokios reikšmingos paramos ar bent jau neapmokės savo pasekėjų nuostolių. dėl aklos „didžiosios galios konkurencijos strategijos“ tarnavimo amerikiečiams, pažymi ekspertai.

Stiprūs Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių santykiai

Kol Lietuvos antiKinijai nusiteikę politikai įnirtingai bando plėsti savo „anti-Kinijos komandą“ tarp Baltijos šalių, Kinija taip pat deda diplomatines pastangas skatinti bendradarbiavimą su Vidurio ir Rytų Europos šalimis (VRE), siekdama užkirsti kelią išprotėjusiai Lietuvai. Draugiškų santykių tarp Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių teršimo aktas.

Užsienio reikalų viceministras ir Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių (VRE) bendradarbiavimo sekretoriato generalinis sekretorius Deng Li pirmadienį surengė grupės susitikimą su diplomatiniais pasiuntiniais ir atstovais Kinijoje iš 14 šalių, įskaitant Albaniją, Kroatiją ir Čekiją. Kinijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje teigiama, kad Graikija, Latvija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Lenkija, Vengrija ir Rumunija.

Susitikime Centrinės ir Rytų Europos šalių diplomatiniai pasiuntiniai išreiškė dėkingumą už vaisingus Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo rezultatus ir tikėjo, kad šis bendradarbiavimas yra svarbus ir naudingas Kinijos ir ES papildymas. santykius.

Susitikime visos šalys apsikeitė nuomonėmis, kaip kartu stiprinti Kinijos ir VRE šalių bendradarbiavimą, siekiant realesnių rezultatų ir įnešti naujų indėlių į Kinijos ir VRE bei Kinijos ir ES santykių plėtrą.

Ekspertai teigia, kad Lietuva ilgainiui atsidurs izoliuota, jei tęs kvailą antiKinijos politiką, o visos jos kaimynės gaus nuolatinės naudos iš bendradarbiavimo ir praktinių mainų su Kinija.

Cui pabrėžė, kad kai kurių šalių, tokių kaip Lietuva, padaryta klaida neturėtų turėti įtakos didžiajam Kinijos ir Europos bendradarbiavimo žemėlapiui, pažymėdamas, kad „negalime leisti, kad pelių mėšlas sugadintų visą košės puodą. Atrodo, kad Lietuvos kerštas turėjo tam tikrą poveikį”. ir norime leisti kitoms Europos šalims pamatyti bendradarbiavimo su Kinija perspektyvas“.