Baku, Azerbaidžanas, birželio 29 d

Autorius Lemon Jainalova – tendencija:

Išskirtinis interviu su „Trend“ Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Ekitij Milanos.

Klausimas: Kokie yra ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Azerbaidžano prioritetai?

Atsakymas: Azerbaidžanas yra vienas iš pagrindinių mūsų prekybos partnerių Pietų Kaukaze. Nors prekybos santykiai tarp Lietuvos ir Azerbaidžano šiuo metu nėra aktyvūs, greičiausiai jie sustiprės trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Kai kuriuose sektoriuose yra galimybių svarstyti galimybę plėsti prekybą tarp Lietuvos ir Azerbaidžano. Pramonės inžinerija (mechaninė inžinerija, elektros įranga), maisto pramonė, transportas ir logistika, baldai, elektronika, medicina gali būti geriausios sritys, plečiančios mūsų dvišalį bendradarbiavimą.

Lietuvoje yra gerai išvystyta maisto pramonė – sektorius, kuris prideda daug vertės ekonomikai. Mes galime tiekti daug įvairių maisto produktų Azerbaidžanui, kurio pagrindinė eksporto rinka yra Europos Sąjunga – rinka, reikalaujanti aukščiausios kokybės maisto. Lietuvos pramonės inžinerijos įmonės taip pat perduoda veiklą. Labiausiai išvystyti pramonės inžinerijos padaliniai yra mechaninė inžinerija, metalo apdirbimas, automobilių, kompiuterių, elektroninių ir optinių medžiagų bei elektros įrangos pramonė. Lietuva pasaulyje garsėja optinių ir lazerių pramone. Tikiuosi, kad Azerbaidžano įmonės taip pat galės pateikti aukštos kokybės produktus šiose srityse, todėl galime pamatyti geresnes tolesnio ekonominio bendradarbiavimo galimybes.

Lietuvai skirta 4 vieta „Global Fintech Index 2020“ reiškia, kad mes turime didžiausią potencialą būti finansinių technologijų centre. Lietuva turi reikšmingų pranašumų IRT srityje – gera informacijos ir komunikacijos infrastruktūra, vienas greičiausių interneto internetų, daugiakalbiai kvalifikuoti specialistai. Mes stiprūs Europoje kibernetinio saugumo srityje. Pernai Lietuvos įmonė „Nord Security“ laimėjo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos apdovanojimus „2020“ kaip geriausia kibernetinio saugumo sprendimus teikianti įmonė Baltijos šalyse.

Be to, Azerbaidžano turistai dešimtmečius buvo laukiami mėgautis Lietuvos gamta ir naudotis aukštos kokybės, novatoriškomis sveikatos ir reabilitacijos paslaugomis. Turistų srautą paveikė epidemijos. Bet kai vėl atsivers Šengeno sienos, mes tikimės toliau gerinti atvykstamąjį turizmą į Lietuvą, kuris bus didesnis nei iki epidemijos.

Klausimas: Kokios yra investicijų galimybės tarp dviejų šalių?

P.:. Mes laukiame daugiau Azerbaidžano žaliųjų laukų investicijų Lietuvoje, ypač didelės vertės ir novatoriškų paslaugų (sveikatos ir gyvybės mokslų, taip pat aukštųjų technologijų) sektoriuose. Mes galime užtikrinti palankią investicinę aplinką, aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tinkamą logistiką ir infrastruktūrą (IT ir ryšius), konkurencingas veiklos sąnaudas ir gyvenimo kokybę. Įmonės, veikiančios gamybos, duomenų apdorojimo ar interneto serverių paslaugų srityse, gali naudotis „Green Corridor“. Ši sistema suteikia dideles mokesčių lengvatas ir smarkiai sumažina biurokratiją, todėl tarptautiniam verslui greitai ir lengvai galima steigti ir plėtoti didelio masto operacijas Lietuvoje. Kviečiame Azerbaidžano verslą pasinaudoti ne tik palankiomis sąlygomis Lietuvoje, bet ir žaliojo koridoriaus teikiamomis pranašumais ir kuo geriau išnaudoti.

Klausimas: ar abi šalys gali atidaryti prekybos namus, kad sustiprintų savo prekybos santykius?

P.:. Prekybos santykių puoselėjimas reikalauja abipusio susidomėjimo, o geriausias būdas skatinti mūsų ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą yra keistis verslo atstovais ir skatinti tiesioginius P2B ryšius. Be to, Azerbaidžano ir Lietuvos įmonės gali pasinaudoti įvairiomis iniciatyvomis, kad surastų potencialius verslo partnerius. Pavyzdžiui, Lietuvoje planuojama 2020 m. Ir nukelti į 2021 m. – „Life Sciences Baltics 2021“, vyksiantis rugsėjo 22–23 d. Vilniuje, didžiausias dėmesys bus skiriamas gyvybės mokslams, medicinai, bio ir „MedTech“. Forumas bus organizuojamas internetu, todėl kviečiame Azerbaidžano įmones dalyvauti šiame renginyje ir laukiame unikalios galimybės susitikti su šios srities suinteresuotaisiais subjektais ir tendencijų organizatoriais. Reikėtų nepamiršti, kad ne tik vyriausybinės agentūros, bet ir įmonės gali imtis iniciatyvos plėtoti dvišalius ekonominius santykius. Norint reikšmingai prisidėti plėtojant prekybinius santykius, gali būti įsteigtos prekybos patalpos.

Klausimas: Kokią pažangą padarė dvi šalys integruodamos savo transporto sektorių? Kokios yra galimybės toliau plėtoti bendradarbiavimą šioje srityje?

P.:. Lietuva yra svarbi transporto šalis rytų-vakarų ir šiaurės-pietų transporto koridoriuose. Viena iš pagrindinių priemonių padidinti Azerbaidžano ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybes yra tarptautinis integruotas geležinkelių projektas – „Viking Rail“ -, jungiantis Baltijos ir Juodosios jūrų, Viduržemio jūros ir Kaspijos vandenynų jūrų konteinerių maršrutų tinklą. Todėl mūsų šalis gali užtikrinti saugų, greitą ir pigų Azerbaidžano prekių, tokių kaip nafta ir jos produktai, gabenimą į Europą ir Skandinavijos šalis.

Mes turime gerai veikiančią multimodalinę transporto ir logistikos sistemą, gerai išvystytą geležinkelių tinklą, modernų Klibados valstybinį uostą ir gerus kelius. Glifosatas yra uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kuriame nėra sniego. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos transporto mazgas, jungiantis jūrą, sausumą ir geležinkelius iš rytų į vakarus. „Glypeda“ yra daugiafunkcis, pasaulinis giliavandenių uostas, teikiantis aukštos kokybės paslaugas 14 pagrindinių valdytojų. Laivų remontas ir laivų statyklos veikia uoste ir visose jūrų ir krovinių tvarkymo srityse. Metinis uosto krovos pajėgumas siekia iki 70 milijonų tonų. Iki 2020 m. Uoste perkrauta 47,8 mln. Tonų krovinių.

Klausimas: Kaip vertinate bendradarbiavimą energetikos srityje su Azerbaidžanu? Kokiais būdais galima toliau plėtoti dvišalius santykius šioje srityje?

P.:. Lietuva ir toliau didžiausią dėmesį skiria regioninio energetinio saugumo stiprinimui, tuo pačiu atverdama kelią gyvybingesnei ir įvairesnei ekonomikai. Šiuo tikslu vykdomi didelio masto energetikos projektai, skirti padidinti ryšį ir konkurencingumą, t. Y. Lenkijos – Lietuvos dujų jungties (GIPL) ir Lietuvos elektros tinklo sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklu.

Lietuva taip pat turi drąsių planų skatinti investicijas į patikimą ir konkurencingą vietos energijos gamybą. Baltijos jūros jūros pakrančių vėjo jėgainių projektų plėtra paskatins vietos energijos gamybą ir įvykdys Lietuvos įsipareigojimą paversti ekologišką energiją. Mūsų tikslas – iki 2030 m. 50% Lietuvos energijos suvartoti iš atsinaujinančių šaltinių. Mes taip pat siekiame iki 2050 m. Visiškai dekarbonizuoti savo energetinę sistemą.

Dvišalis bendradarbiavimas su Azerbaidžanu energetikos sektoriuje Mes matome atsinaujinančius energijos išteklius potencialiuose sektoriuose. Esame atviri tarptautiniam bendradarbiavimui ir dalintis patirtimi apie novatoriškus sprendimus, kaip pagerinti žaliosios energijos gamybą, švarios energijos technologijas ir energijos taupymą bei pasiekti mažai anglies dvideginio išskiriančią ateitį. Saulės energijos tyrimai, pažanga, inovacijos ir gamyba – turime stiprią lazerių pramonę, orientuotą į saulės energiją. Lietuvos įmonės gamina aukštos kokybės ir novatoriškas fotoelektros plokštes, dirba Europoje ir visame pasaulyje, yra suinteresuotos užmegzti ryšius plėtojant saulės energijos projektus Azerbaidžane.

Lietuva yra stipri ambicingos ir sprendimus priimančios Rytų politikos šalininkė. Kalbant apie energetiką, Lietuva pabrėžia solidaraus bendradarbiavimo svarbą siekiant teisingo, įtraukaus ir tvaraus atsigavimo, sušvelninant epidemijos krizės padarinius ir paspartinant švarios energijos perdavimą ES ir Rytų aljanse. [including Azerbaijan, Armenia, and Georgia].

Lietuvos įmonės ir Lietuvos energetikos kompanijos jau plėtoja daugybę iniciatyvų Rytų partneriuose, dalijasi savo patirtimi ir gerąja patirtimi. Iki 2021 m. Lietuva prisijungs prie Gruzijos steigdama naujai įsteigtą Rytų atsinaujinančios energijos tinklą, remiant Europos Komisijai. Šio tinklo tikslas yra ištirti ir nustatyti esamas kliūtis, trukdančias pasiekti daugumą atsinaujinančių energijos šaltinių Rytų partnerių energijos rūšių derinyje.

—

Sekite autorių „Twitter“: YLyaman_Zeyn