Lenkija ir Lietuva teigia baiminasi provokacijų iš Rusijos ir Baltarusijos rytiniame NATO flange

Lenkijos ir Lietuvos vadovai ketvirtadienį surengė skubų susitikimą strategiškai jautrioje zonoje, kur jų NATO šalys ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, ir perspėjo, kad regione ruošiasi provokacijoms iš Maskvos ir Minsko.

Susitikimas įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai du Baltarusijos sraigtasparniai trumpam nuskriejo Lenkijos oro erdvėje, o tai buvo vertinama kaip provokuojantis žingsnis. Abi šalys yra rytinėje Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pusėje. Jie sustiprino savo sienų saugumą Po atvykimo Tūkstančiai Wagnerių, susijusių su Rusija Po to samdinių grupė kirto jų sieną su Baltarusija Nutrauktas maištas Rusijoje birželio mėn.

„Rusija ir Baltarusija taip pat Padidėjęs spaudimas pasienyje„Matome jų provokacijų skaičiaus augimą ir turime suvokti, kad tokių provokacijų daugės“, – spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija neigė savo šalies sraigtasparnių įvažiavimą į Lenkiją. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos sekretorius spaudai Anatolijus Glazas ketvirtadienį sakė, kad Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Minske ir pasakė, kad Lenkija padarė skubotą išvadą.

„Mes raginame Lenkijos pusę neeskaluoti situacijos ir nenaudoti jos pasienio zonos militarizavimui“, – sakė Glazas.

Vietos Lenkijos gyventojai antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuoti virš galvų skraidantys sraigtasparniai su Baltarusijos skiriamaisiais ženklais.

Morawieckis ir Noseda susitiko Suvalkuose, Suvalkų tarpako mieste, retai apgyvendintoje vietovėje, besitęsiančiame 96 kilometrus (60 mylių) palei Lenkijos ir Lietuvos sieną. Šis ruožas, dar vadinamas Suvalkų koridoriumi, jungia tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją su likusia NATO dalimi. Jis skiria Rusijos sąjungininkę Baltarusiją nuo Kaliningrado – stipriai ginkluoto Rusijos anklavo prie Baltijos jūros, kuris yra atskirtas nuo Rusijos žemyninės dalies.

READ  Naujausia oro balionų muziejaus paroda „Skriskime“ pažadina mumyse visuose vaikišką nuostabą

Kariniai analitikai Vakaruose ilgą laiką Suvalkų atotrūkį vertina kaip potencialų blykstės tašką Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju. Jie nerimauja, kad Rusija, užgrobusi Suvalkų plyšį, paliktų Lietuvą ir kitas dvi Baltijos valstybes – Latviją ir Estiją – izoliuotas nuo Lenkijos ir kitų NATO sąjungininkių.

Noseda teigė manantis, kad Suvalkų atotrūkis vis dar yra pažeidžiama vieta, nors Švedija, esanti už Baltijos jūros, yra pažeidžiama sritis. Pakeliui į NATO narystę.

„Kai kas sako, kad NATO viršūnių susitikime pasiektas susitarimas dėl būsimos Švedijos narystės keičia geopolitinę situaciją, o strateginė Suvalkų koridoriaus svarba mažėja. Aš tikrai nesutinku su tokia nuomone ir manau, kad Suvalkų koridorius išlieka. taikinys, – sakė Nausėda. – Galima tiek Rusijos, tiek Baltarusijos provokacija.

NATO šalys rytinėje šalies dalyje jau dvejus metus jautė spaudimą.

Daug migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos pradėjo atvykti prieš dvejus metus prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų. Europos lyderiai apkaltino Baltarusijos lyderį Aleksandrą Lukašenką, Rusijos sąjungininką, atvėrus migracijos kelią vykdant „hibridinį karą“, kuriuo siekiama sukurti nestabilumą Vakaruose.

„Mūsų sienos daugelį metų sustabdė daugybę hibridinių atakų. Morawieckis sakė, kad Rusija ir Baltarusija didina daugybę provokacijų ir machinacijų, siekdamos destabilizuoti NATO rytinio flango sienas.

„Šiandien Lenkijos ir Lietuvos siena yra laisvojo pasaulio sienos, kurios sustabdo autokratijos daromą spaudimą iš Rytų“, – sakė Morawieckis.

Nepriklausomas analitikas Valerijus Karbalevičius naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad tikisi, kad Baltarusija Kremliaus vardu toliau išbandys NATO.

„Provokacijos sustiprės pasienyje su NATO, Kremliui per Lukašenkos rankas bandant išsiaiškinti Vakarų politikų kantrybės ribas“, – naujienų agentūrai Associated Press sakė Karbalevičius.

„Minskas neigs viską, nes Lukašenka begėdiškai neigė savo dalyvavimą net tada, kai tūkstančiai Sirijos migrantų prieš dvejus metus, padedami Baltarusijos pasieniečių, atakavo ES sieną“, – sakė Karbalevičius.

READ  Latvijos kultūros veikėjai ir intelektualai reikalauja paleisti armėnų karo belaisvius - Armėnijos viešąjį radiją

___

Joras Karmanau prisidėjo iš Berlyno.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *