Nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2024 metais augo visose Baltijos šalyse, o vidutinis šalies darbo užmokesčio tarifas 2024 metų pirmąjį ketvirtį visose trijose šalyse buvo vienodas – 43 proc.

Centrinis statistikos biuras (CSB) paskelbė gegužės 30 d. darbo dienų ir sezoniškai nekoreguotus duomenis, rodančius, kad bendras vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už visą etatą 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo 1 623 eurai, o už visą darbo dieną jie padidėjo 162 eurais. visus metus. arba 11,0 proc.

Valandinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo iki 10,65 euro arba 16,0 proc. Per ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 0,8%, o valandinis – 1,3%.

Neto vidutinis darbo užmokestis (skaičiuojamas pagal darbdaviams taikomus darbo mokesčius) siekė 1 180 Eur arba 72,7 proc. viso darbo užmokesčio ir per metus išaugo 10,2 proc., aplenkdamas infliaciją. Faktinis grynųjų pajamų padidėjimas, įvertinus infliaciją, yra 9,3%.

Skaičiams įtakos turės nuo 2024 m. sausio 1 d. Latvijoje nacionalinio minimalaus atlyginimo padidinimas nuo 620 iki 700 eurų (+12,9 proc.).

2024 m. I ketvirtį bendras vidutinis darbo užmokestis už visą darbo dieną sudarė 1 293 eurus. Per metus bendros vidutinės pajamos išaugo 144 eurais arba 12,5 % (nuo 1 149 eurų 2023 m. I ketvirtį). Vidutinės grynosios pajamos (atskaičius mokesčius) siekė 957 eurus, 11,7% daugiau nei pernai.

Metinis vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje auga 7,4 procento daugiau nei privačiajame – atitinkamai 16,3 ir 8,9 procento.

2024 m. I ketvirtį vidutinės mėnesinės pajamos prieš mokesčius viešajame sektoriuje buvo 1 657 eurai, o privačiame sektoriuje – 43 eurais mažesnės – 1 614 eurų. Vidutinės pajamos viešajame valdžios sektoriuje, kurį sudaro centrinė ir vietos valdžia įmonių, taip pat centrinės ir vietos valdžios kontroliuojamų ir finansuojamų subjektų, suma išaugo iki 1 606 eurų (per ketvirtį – 17,6 proc.). Vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje per ketvirtį sumažėjo 0,7 proc., o valdžios sektoriaus – 1,6 proc., o privataus sektoriaus – 1,8 proc.

Patvirtintame 2024 metų valstybės biudžete numatyta didinti pajamas VRM ir Teisingumo ministerijoms pavaldžiose įstaigose, taip pat sveikatos, socialinių reikalų, švietimo ir kultūros srityse. Darbo užmokesčio reforma, numatanti laipsnišką perėjimą prie konkurencingesnio darbo užmokesčio viešojo administravimo sektoriuje (pradėta 2022 m.), dar laukia, todėl tikėtina, kad darbo užmokestis dar kurį laiką tęsis.

Vertinant pagal ekonominę veiklą, didžiausias vidutinių pajamų augimas užfiksuotas švietime (20,4 proc.), po to seka viešasis administravimas ir saugumas (15,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo veikla bei kita paslaugų veikla (įskaitant religinę veiklą, politiką ir kt. narystės organizacijos, kompiuterių ir asmeninių bei namų apyvokos reikmenų taisymas, tekstilės ir kailinių gaminių skalbimas ir (sausasis) valymas, kirpyklos ir kitos grožio procedūros, laidojimo ir su jais susijusi veikla ir kt. Asmeninių paslaugų veikla) ​​(13,8 %), taip pat transportas. ir saugojimas (12,0 %).

2024 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis dirbant visą darbo dieną buvo didesnis nei šalies vidurkis finansų ir draudimo veiklos (2 956 Eur), informacijos ir ryšių (2 675 Eur), energetikos (2 118 Eur), profesinės, mokslinė ir techninė veikla (2 092 eurai), viešasis administravimas (1 883 eurai), žmonių sveikatos ir socialinio darbo veikla (1 680 eurai), taip pat kasyba ir karjerų eksploatavimas (1 666 eurai).

Mažiausias bruto darbo užmokestis iš visą darbo dieną buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (1 071 euras).

Kaip įprasta, atlyginimai Rygoje ir jos apylinkėse (Pierigoje) buvo gerokai didesni nei likusioje šalies dalyje. Tačiau 2024 m. I ketvirtį, palyginti su 2023 m. I ketvirčiu, staigiausiai vidutinės pajamos prieš mokesčius išaugo Latgaloje (12,5 %), po to – Vidžemėje (11,6 %) ir Žiemgaloje (11,2 %).

Didžiausias bendras vidutinis darbo užmokestis visą darbo dieną fiksuojamas Rygoje (1 804 eurai), o mažiausias Latgaloje (1 151 euras, 36 proc. mažesnis nei sostinėje). Atotrūkis tarp Rygos ir regionų vidutinių pajamų sumažėjo visuose regionuose, išskyrus Kuržemę. Didžiausias kritimas (1,0 procentinio punkto) pastebėtas Ladgalėje.

Praneškite apie klaidą