Baltijos šalys Latvija, Estija ir Lietuva šeštadienį kartu paragino Vokietiją sustiprinti savo lyderystę ir nusiųsti į Ukrainą savo pagrindinius kovinius tankus, taip darydamos tolesnį spaudimą Berlynui, kad jis greičiau padėtų Kijevui kare prieš Rusiją.

„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, dabar raginame Vokietiją pristatyti „Leopard“ tankus Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras.

„Būtina sustabdyti Rusijos agresiją, padėti Ukrainai ir greitai atkurti taiką Europoje, Vokietijai, kaip pirmaujančiai Europos galiai, šiuo atžvilgiu tenka ypatinga atsakomybė.

Toks pareiškimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Vokietija ir Vakarų sąjungininkai nepriėmė sprendimo, ar Berlynas sutiks siųsti savo tankus „Panther 2“ į Ukrainą, ar leisti juos pasilikti kitoms šalims.

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šeštadienį pareiškė, kad planuoja „greitai“ apsilankyti Ukrainoje, ir pridūrė, kad Berlynas palaiko „glaudų dialogą“ su JAV ir kitais tarptautiniais partneriais tankų klausimu.

Rusijos invazija į Ukrainą praėjusių metų vasarį sukėlė susirūpinimą mažoms Baltijos valstybėms – visoms NATO narėms, kurios 1991 metais atgavo nepriklausomybę po dešimtmečius trukusio sovietų valdymo –, kad jas gali pulti Maskva.

Rusija sustiprino Ukrainos rytinių regionų apšaudymą už pagrindinės fronto linijos Donbaso pramoniniame regione, šeštadienį pranešė Zaporožės ir Sumų regionų pareigūnai.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad dėl paskutinio puolimo jos kariniai daliniai atsidūrė palankiausiose pozicijose Zaporožės fronte, o Ukrainos karinių pareigūnų teiginiai esą yra perdėti.

„Reuters“ negalėjo savarankiškai patikrinti mūšio lauko pranešimų.

Po agresyvaus Ukrainos kontrpuolimo rugpjūčio pabaigoje Donbase, kuris apima Rusijos kontroliuojamas Luhansko ir Donecko dalis, kurias Maskva teigia aneksavusi, suaktyvėjo kovos.

Vasario 24-ąją įsiveržusi į savo kaimynę Rusija atakavo kitas Ukrainos rytines dalis, tačiau jų užgrobti nepavyko. Intensyvus apšaudymas įvyko, kaip sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti Ukrainos pareigūnai. Ateinančiais mėnesiais Maskva pradės naują puolimą.

Pareigūnai ir analitikai teigia, kad rusų atakomis siekiama sustiprinti Ukrainos gynybą ir neleisti Kijevui atgauti teritorijos.

„Bandydamas ištirti mūsų gynybą, priešas suaktyvino artilerijos ugnį“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ sakė pietryčių Ukrainos Zaporožės srities gubernatorius Oleksandras Starukas.

Ericas Reguli: Rusijos ekonomika yra nepaprastai atspari 2022 m. Šiemet įvyks irimas.

Aukštųjų technologijų Rusijos bombonešių, nukreiptų į Ukrainos civilius, medžioklės fone

Per dieną Rusija į šią zoną paleido 166 šūvius, per 113 smūgių į apgyvendintas vietoves žuvo vienas civilis. Rusija teigia, kad taikėsi ne į civilius.

Atremdamas Maskvos teiginius apie naujausius įvykius, Zaporožės kariuomenės atstovas Jevhenas Jerinas Ukrainos visuomeniniam transliuotojui „Suspilnė“ sakė: „Šiuo metu jie nieko neužfiksavo. Visos jų pastangos buvo sužlugdytos ir priešas patyrė nuostolių.

Ukrainos armijos generalinis štabas teigia, kad Rusija tęsia puolimą Zaporožėje ir naudojasi oro transportu. Jame teigiama, kad šeštadienį nuo Rusijos artilerijos ugnies nukentėjo 25 šio rajono gyvenvietės.

Rusijos pajėgos įvykdė 115 smūgių Ukrainos šiaurės rytuose, besiribojančiame su Rusija, Sumų regione, telegramoje sakė regiono gubernatorius Dmitrijus Živickis.

Žyvytskis sakė, kad buvo sužeistas 17-metis berniukas, sugriauta keletas namų ir infrastruktūros pastatų.

Olehas Ždanovas, karinis analitikas Kijeve, sakė, kad padažnėję išpuoliai Sumuose buvo Rusijos „bandymas“. „Tai ne pirmas jų bandymas“, – vaizdo įraše socialiniuose tinkluose sakė Ždanovas ir pridūrė, kad atakos buvo sužlugdytos.