Šiame klausimuose Arimas Apisala, Lietuvos oro uostų pardavimų vadovas, nubrėžia kai kurias verslo galimybes, kurias oro uostas siekia plėsti dėl laukiančių Kauno ir Vilniaus oro uostų terminalų pertvarkymų.
Vilniaus oro uosto terminalo pertvarkymas. Kreditas: Lietuvos oro uostas
Ar galėtumėte prisistatyti mūsų auditorijai?
Mano vardas Arimas Apisala, dirbu Lietuvos oro uoste. Lietuvoje turime tris oro uostus, prižiūriu aštuonių žmonių pardavimų komandą, užsiimame visa su aviacija nesusijusia veikla – automobilių statymu, pastatų nuoma, reklama, renginiais ir panašia veikla.
Kokia jūsų pardavimų trajektorija Lietuvos oro uostuose ir ar turite kokių nors KPI, kuriuos turite pasiekti 2024 m.?
Tikimės, kad pajamos iš ne skrydžių sudarys apie 20 milijonų eurų. Tai geras augimas 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, o tai iš esmės yra visos mūsų veiklos pagrindas.
Atsižvelgdami į naujus planus, tikimės daugiau tokių erdvių, kad žmonės galėtų atsikvėpti, pasiruošti ir jaudintis kelionei.
2024 m. tikimės panašaus skaičiaus, nes abiejuose bus atlikta kapitalinė renovacija Vilnius ir Kaunas, Tai sukels tam tikrus mūsų parkavimo galimybių apribojimus. Taigi, išliksime tame pačiame lygyje ir tikimės gero augimo kitais, 2025 m., metais.
Kauno oro uosto terminalo pertvarkymas. Kreditas: Lietuvos oro uostai
Kokios yra jūsų verslo perspektyvos Vilniaus ir Kauno oro uostuose?
Viename iš mūsų oro uostų, vidutinio dydžio oro uoste Kaune, net 2019-aisiais dirba daugiau žmonių nei pernai. Visas tinklas, palyginti su 2018 m., susigrąžino apie 95% keleivių, todėl mums sekasi gerai. Aš turiu galvoje, mes plečiamės. Dviejuose mūsų oro uostuose (Kauno ir Vilniaus oro uostuose) vykdomi statybos projektai, todėl plečiamės, kad tilptų daugiau žmonių, o plėsdamiesi tikrai užpildysime tą erdvę komercinėmis patalpomis.
Ateityje tikimės gero pajamų augimo, nes galime aptarnauti daugiau keleivių.
Kreditas: Lietuvos oro uostai
Ar terminalo plėtra suteiks daugiau verslo galimybių oro uostams?
Žinoma, nes šiuo metu yra senų konstrukcijų. Kai kurie mūsų mažmeninės prekybos centrai yra įsikūrę aplink oro uostą. Tačiau atlikdami renovaciją papildysime šias erdves, kad būtų efektyviau ir geriau keleiviams bei operatoriams. Kai turi didelę vietą, kur žmonės gali eiti, jausmas visai kitoks.
Norime, kad mūsų erdvės atspindėtų viena kitą, kad keliautojai, eidami per vieną sritį į kitą, gautų vieną patirtį, vieną kelią ir vieną požiūrį į viską, ką galime pasiūlyti.
Kokias rinkos tendencijas pastebėjote per pastaruosius metus keliautojams?
Lietuvoje tikrai matome stiprų keliautojų augimą lyginant su ankstesniais metais. Viena iš tendencijų, kurias pastebėjome, yra ta, kad laisvalaikio keliautojai yra stipresni nei verslo keliautojai ir šiuo metu atsigauna. Verslo kelionės grįš, nors ir lėčiau. Tai, ką matome, yra tendencija dirbti mūsų oro uostuose, dirbti iš namų ir labiau derinti darbą bei asmeninį gyvenimą.
Prieš penkerius metus mūsų verslo salė buvo pilna kostiumuotų žmonių, sėdinčių ir laukiančių savo susitikimų. Dabar daugėja žmonių su šeimomis, vaikais ir pan. Matome, kad žmonės naudojasi aukštesnio lygio paslaugomis, net jei keliauja ne profesionaliai. O galbūt jie sumaišo šią profesinę kelionę su savaitgalio atostogomis ar poilsinėmis kelionėmis.
Norime, kad keliaujantieji iš vienos srities į kitą turėtų patirties, kelią.
Kita tendencija, kurią matome, yra ta, kad mažmeninės prekybos išlaidos, sakyčiau, didėja ir išlaidos maistui, gėrimams ir patirčiai didėja. Keliautojas gali naršyti neapmuitinamų prekių parduotuvėje ir pasakyti: „Nežinau, ar noriu to butelio šampano“. Bet tada jie įeina į restoraną ir užsisako tą butelį išgerti su draugais ir (arba) šeima.
Kauno oro uosto terminalo pertvarkymo interjeras. Kreditas: Lietuvos oro uostai
Kauno oro uosto terminalo pertvarkymo interjeras. Kreditas: Lietuvos oro uostai
Ar manote, kad taip yra todėl, kad dėl padavėjo paslaugų žmonės dažniau perka butelį šampano?
Asmeniškai aš tikiu, kad žmonės nori pradėti atostogas anksčiau ir mėgautis patirtimi. Manau, kad socialinės žiniasklaidos tinklai padėjo paspartinti šią tendenciją, nes keliautojai nori parodyti žmonėms, kad jie gerai leidžia laiką.
Keliaudami žmonės perka brangesnius daiktus, todėl apskritai manau, kad tai yra patirtis ir dalykai, kuriais galite pasidalyti su žmonėmis socialiniuose srautuose arba apsilankyti vėliau.
Kokias verslo tendencijas pastebėjote Lietuvos oro uostuose?
Lietuvoje matome labai stiprias keliautojų tendencijas prekyboje. Matome, kad mūsų maisto ir gėrimų prekybos vietose gerokai išaugo keleivių išlaidos. Vilniaus oro uoste 2023 metais atidarėme iškilią vietinę juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Šioje parduotuvėje parduodami gabalai yra gana brangūs, todėl šiek tiek dvejojome, kaip tai pavyks. Tačiau šis juvelyras įrodė, kad klydome. Žmonės perka labai brangius daiktus. Nežinau, ar tai bus tendencija, ar vienkartinis dalykas, bet žmonės turi pinigų išleisti, jei nori. Tai susiję ne tik su spontaniškais pirkimais, bet ir su dideliais pirkimais.
Nauji terminalo rekonstrukcijos Vilniuje. Kreditas: Lietuvos oro uostai
Kokios strategijos padės padidinti Lietuvos oro uostų pajamas?
Mūsų ilgalaikė strategija yra plėsti terminalus, nes plečiame du iš trijų oro uostų (Kauno ir Vilniaus). Abu jie padvigubins keleivių efektyvumą ir suteiks daugiau erdvės keleiviams bei daugiau vietų atsipalaiduoti po saugumo patikros. Šiuo metu turime ribotą pajėgumą ir keleiviai po saugumo patikros eina tiesiai į mažmeninę parduotuvę, o tai nėra idealu.
Tikimės, kad taikant naujas schemas daugiau tokių erdvių leis žmonėms atsikvėpti, pasiruošti ir pasidžiaugti kelione po saugumo patikros prieš vykstant į mažmeninę prekybą, o tai, tikimės, turės jiems teigiamos įtakos.
Atsakydamas į paskutinį klausimą, ar galite duoti mums 30 sekundžių, kodėl oro linijų bendrovė turėtų pasirinkti skristi į jūsų oro uostus virš jūsų konkurentų?
Pirma, vienas iš mūsų oro uostų jau viršijo keleivių skaičių 2019 m., o visi kiti, tikimės, netrukus paseks. Kita priežastis – didžiuojamės, kad mus atrinko Lufthansa grupė. Esame vienas iš kelių miestų, į kuriuos skraidina visos keturios jų oro linijos. Tai Austrian, Lufthansa, Swiss ir Brussels Airlines, todėl labai džiaugiamės, kad šiemet pradėjome skraidyti.
Apie Autorių – Aurimas Abišala
Kreditas: Lietuvos oro uostai
Abisala prie Lietuvos oro uostų pardavimų vadovo pareigas prisijungė 2016 m. Abisala nuo 2022 m. buvo paskirtas pardavimų vadovu. Šiuo metu Lietuvos oro uostų tinkle, kurį sudaro trys oro uostai, jis kuruoja visus su aviacija nesusijusius pardavimus (išskyrus žemės nuomą). Tai išperkamoji nuoma, automobilių stovėjimo aikštelė, reklama, renginiai, verslo salė, greitosios trasos ir VIP paslaugos. Abisala turi patirties komunikacijos, rinkodaros, B2B pardavimų ir projektų valdymo srityse.
„Aistringas alaus pavyzdys. Nepagydomas alkoholio gėrimas. Bekono geekas. Bendras žiniatinklio narkomanas”.
