Šį mėnesį mūsų rubrikoje „Krikščioniškas paveldas“ pristatoma medinė šventųjų apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia Leolijoje, Šiaulių vyskupijoje, Lietuvoje. Spustelėkite Čia Daugiau informacijos

Medinė architektūra yra esminė Lietuvos architektūrinio įvaizdžio ir paveldo dalis. Tai savitos tautos istorijos kronika, atspindinti vietos statybos tradicijas ir regioninės architektūros savitumą. Vakarinėje Lietuvos dalyje, vadinamoje Žemaitija, kelios žinomos medinės bažnyčios yra tikinčiųjų maldos ir atminimo vieta regione.

Tarp jų Šventųjų apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia Leolijoje yra vienas seniausių išlikusių medinių sakralinių pastatų regione. Nors tiksli jo įkūrimo data nežinoma, meno istorikai sutaria dėl dabarties Maldos namai Miestas buvo pastatytas 1768 m. ir gavo garsų Žemaitijoje religinį globą – apaštalus Simoną ir Judą Tadą.

Bažnyčia pastatyta ant žemų akmenų mūro pamatų, sudarančių tris navas, kurių centrinė nava platesnė už šonus ir dvi šoninės, susikertančios koplyčios. Šoninės navos labai siauros ir šiek tiek žemos – elementas, sukuriantis pseudobazilikos įspūdį. Presbiterija yra tokio pat dydžio kaip centrinė nava, su triguba apside, o iš abiejų pusių ją supa skirtingo dydžio zakristijos.

Interjere dominuoja baroko stilius: vienas vertingiausių objektų – XVIII a. pabaigos vėlyvojo baroko didysis altorius.^Th amžiaus, puošia pora šventųjų statulų. Ją papildo puošni to paties laikotarpio sakykla ir Rytų Prūsijoje pagaminti vargonai. Ši medinė bažnyčia liudija apie meistriškumą ir architektūrinių medžiagų, naudojamų sakraliniuose pastatuose visoje Europoje, įvairovę.