Koordinavimo politikos lėšomis ir toliau bus remiami Lietuvos regionai skatinant ekonominį, socialinį ir regioninį solidarumą. ES prioritetai Tokie kaip žalioji ir skaitmeninė transformacija. Šios lėšos prisidės prie šalies konkurencingumo, inovacijų ir darnaus vystymosi.

Į vešlią ir naujovišką Lietuvą

Lietuva planuoja investuoti daugiau nei 2,1 milijardo eurų (33 proc. visos sumos), remdama žaliuosius pokyčius pagal ES žaliąjį susitarimą, galiausiai prisidėdama prie šalies energetinio saugumo. Visų pirma, šalis siekia renovuoti 4 000 daugiaaukščių pastatų ir siekia, kad 50 % nacionalinių tikslų būtų pagaminta iš elektros energijos ir 67 % iš atsinaujinančių šilumos šaltinių. Nemaža lėšų dalis bus skirta biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvarios ekonomikos bei tvaraus, aplinką tausojančio transporto plėtrai.

Lietuva savo ekonomikai pertvarkyti investuodama į mokslinius tyrimus ir inovacijas, mokslo ir prekybos bendradarbiavimą bei žinių komercializavimą skirs 954 mln. Pirmenybė bus teikiama pažangių skaitmeninių technologijų naudojimui siekiant padidinti smulkaus ir vidutinio verslo našumą ir bendrą konkurencingumą.

Ir socialinė sanglauda

Lietuva labai skatina socialinį solidarumą, tam skirta 1,8 mlrd. eurų (atitinka apie 29 proc.). Padėkite įgyvendinti finansavimą Šalies rekomendacijos 2020 m. Lietuvai Europos semestro kontekste. Jame pateikiamos rekomendacijos tobulinti mokesčių ir pašalpų sistemos dizainą bei mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, suteikiant geresnes galimybes gauti kokybiškas socialines ir sveikatos paslaugas.

Švietimo paslaugų, įskaitant Lietuvą, prieinamumo gerinimas, ypač tiems, kuriems to reikia. Šalis ES lėšomis planuoja tęsti perėjimą nuo įmonių prie bendruomeninių priežiūros paslaugų. Šios investicijos leis daugiau žmonių įgyti su darbo rinka susijusių įgūdžių, reikalingų skaitmeninei ir ekologiškai transformacijai. Maistu ir būtiniausiomis prekėmis bus aprūpinti labiausiai pažeidžiami asmenys.

Įtraukite vietos piliečius į projektų tobulinimą vietoje

Darniai miestų plėtrai ir integruotai regionų plėtrai kaimo ir ne miesto vietovėse buvo skirta apie 2 962 mln. Piliečiai ir vietos administracijos bus įtraukti ir daugiau dėmesio skirs sprendimų priėmimo centrui – nuo ​​regioninių strategijų rengimo iki pagrindinio plano įgyvendinimo.

Tvari žuvininkystė

Žvejybos projektas, įvertintas apie 61 mln., pagerins žvejybos veiklos sąlygas ir prisidės prie žvejybos poveikio aplinkai mažinimo. Ji padės įgyvendinti duomenų rinkimo ir kontrolės priemones.

Kolegijos nariai komentavo:

Už integraciją ir reformas atsakingas ELISA narys FerreiraSakė: „Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti trečiąjį partnerystės susitarimą 2021–2027 m. Kolektyvinių sutarčių priėmimas yra greitas! ĮvaikinimasŠios strateginės investicijų struktūros jonas ves Lietuvą ekologiškesniu, labiau skaitmeniniu, inovatyvesniu ir atsparesniu keliu. Integruotos politikos fondas rems visus piliečius, kad ir kurioje šalies vietoje jie būtų, nes tai yra priemonė, padedanti pasinaudoti vystymosi teikiama nauda ir panaikinti praeities vidinę nelygybę.

Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Komisijos narys Nicholas SchmidtasSakė: „Džiaugiuosi, kad Lietuva skiria trečdalį savo integracijos politikos fondo bendruomenių integracijos veiklai. Kokybiškų socialinių paslaugų teikimas, sveikatos ir švietimo prieinamumas padės sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių. Finansavimas iš Europos socialinis fondas plius leis daugeliui Lietuvoje įgyti įgūdžių, reikalingų sparčiai besikeičiančiai darbo rinkai. Sveikinu Lietuvą vienu pirmųjų miestų, priėmusių jų partnerystės sutartį!“

Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras Virdžinijas Sinkovizija Sakė: „Koordinuojamos politikos lėšos yra itin svarbios Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui per pastaruosius dešimtmečius. Tačiau ES ir visa pasaulinė bendruomenė susiduria su naujais iššūkiais – nuo ​​energijos kainų ir Rusijos okupacijos Ukrainoje iki klimato krizės. Šis susitarimas apskritai padės Lietuvai skatinti socialinius, ekonominius, energetikos, sveikatos, švietimo ir žaliuosius pokyčius.

Fonas

Kolektyvinių derybų politikos fondai apima: Europos regionų ir plėtros fondą – ERPF; Europos socialiniai finansai plius – ESF+; Konsolidavimo fondas – CF; Just Transition Fund – JTF; Ir Europos jūrų žuvininkystės ir akvakultūros fondas – EMFAF.

Partnerystės sutartis su Lietuva atveria kelią žemės įgyvendinimui ir apima 11 projektų: 3 nacionalinius ir 8 INTERREG PROJEKTAI (Dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo). Be to, juo nustatomas Teisingo perėjimo fondo tinkamumas ir įgyvendinimas regionuose, kuriuose yra daug anglies dioksido išskiriančių pramonės įrenginių, kuriuos labiausiai paveikė klimato kaita.

Galiausiai kolektyvinėje sutartyje atsispindi tvirtas Lietuvos įsipareigojimas integruotai panaudoti politikos lėšas kartu su atkūrimo ir regresijos priemone.

Pagal konsolidavimo politiką ir bendradarbiaujant su Komisija kiekviena valstybė narė yra strateginis dokumentas, skirtas planuoti investicijas iš konsoliduotos politikos fondų ir EMFAF daugiametėje fiskalinėje sistemoje. Jame dėmesys sutelkiamas į ES prioritetus, nustatomi šalių narių nustatyti strateginiai ir investicijų prioritetai, pateikiamas nacionalinių ir regioninių planų, skirtų įgyvendinti vietoje, sąrašas, įskaitant metinius finansavimo asignavimus kiekvienam projektui. Jungtinės veiklos sutartis su Lietuva yra trečioji 2021-2027 finansiniam laikotarpiui po Graikijos ir Vokietijos sutarties.

Daugiau informacijos

2021–2027 m. ilgalaikis ES biudžetas ir naujos kartos ES

Klausimai ir atsakymai dėl 2021–2027 m. ES integracijos politikos asamblėjos paketo

Integravimo atvira duomenų bazė

Integracijos politikos nuostatų suskirstymas pagal šalį