Kodėl sąžiningi rinkimai Venesueloje gali paveikti milijonų migrantų ir Joe Bideno likimą



CNN

Kolumbijos sostinėje Bogotoje palei Avenue 77 pamažu plinta nedidelis Venesuelos kampelis.

Savivaldybių žemėlapiuose ši apylinkė oficialiai vadinama Junir II („susivienijimas“)Tačiau daugeliui jos gyventojų jis žinomas kaip… Hugo Chavez kaimynystėjepo velionio Venesuelos prezidento.

Daugelis venesueliečių, pabėgusių iš savo šalies per pastarąjį dešimtmetį ar daugiau, dabar Bogotą vadina namais. Mieste gausu neformalių bendruomenių, kuriose migrantai susiburia padėti vieni kitiems integruotis ir kovoti su depresija bei namų ilgesiu.

Maria Alvarez yra viena iš šių imigrantų. Maria, 27 metų vieniša motina iš Valensijos, išvyko iš Venesuelos 2017 m., kai jos sūnui Gabrieliui buvo vos vieneri. Nuo to laiko jie negrįžo. Savo senelius Gabrielius pažįsta tik iš mamos telefone esančių nuotraukų ir retkarčiais skambančių vaizdo skambučių.

„Visi išvažiavo… Turiu šeimą Brazilijoje, JAV ir čia, Kolumbijoje, Ekvadore ir Čilėje. Mes visi esame užsienyje: mano dėdės, tetos, pusbroliai… Tik mama, tėtis ir vienas iš mano broliai lieka Venesueloje“, – CNN sakė Alvarezas.

Dauguma šių septynių milijonų migrantų paliko Venesuelą po 2014 m., Jungtinių Tautų duomenimis, kilus ekonominei ir politinei krizei, kurią sukėlė naftos – vienos iš pagrindinių Venesuelos eksporto prekių – kainų žlugimas, kartu su nuolatine korupcija ir netinkamu vyriausybės pareigūnų valdymu.

Beveik du milijonai jų gavo leidimus dirbti dirbti Kolumbijoje, kur Alvarez ir daugelis į ją panašių žmonių klostosi puikiai. Po Covid pandemijos padėjau įkurti V.F 2 universitetas Teikti profesionalias pamokas ir psichologines konsultacijas venesueliečiams ir kolumbiečiams. Dabar ji užsidirba kaip nagų meistrė ir sutiko naują partnerį.

Nepaisant to, ji vis dar jaučiasi traukiama Venesueloje. „Svajoju tik grįžti namo ir susikurti ten gyvenimą“, – verkdama sakė ji CNN: „Kolumbija buvo gera, jaučiuosi čia laukiama, bet aš trokštu grįžti atgal“.

READ  Egiptiečiai eina balsuoti per rinkimus, kuriuos nustelbė Gazos karas

Rinkimai ir patikima opozicija

Tačiau autoritarinei Nicolas Maduro vyriausybei įtvirtinus valdžią, svajonės apie sugrįžimą daugelį metų liko tik svajonėmis. Iki dabar.

Šį mėnesį pirmą kartą per dešimtmetį Venesueloje vyks rinkimai, kuriuose opozicijos kandidatas Edmundo Gonzalezas, turintis patikimų šansų laimėti, varžysis su Maduro vyriausybe.

Praėjusių metų spalį Maduro oficialiai pažadėjo 2024 metais surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, pasibaigus ilgoms ir slaptoms deryboms su JAV valstybės departamentu.

Tačiau šiam pažadui bent iš dalies iškilo pavojus dėl naujo nesutarimo tarp Vašingtono ir Karakaso: pirmaujančiai opozicijos kandidatei Maria Corina Machado buvo uždrausta kandidatuoti anksčiau šiais metais, kaip ir ją pakeitusiai Corinai Llores. Venesuelos vyriausybė apkaltino Baltuosius rūmus neatšaukus visų vyriausybės pareigūnams įvestų ekonominių sankcijų, o pastarosiomis savaitėmis buvo suimti opozicijos šalininkai ir Machado komandos nariai.

Tačiau daugelis ekspertų mano, kad opozicija turi realių šansų nušalinti Maduro nuo valdžios iki liepos 28 dieną suplanuotų rinkimų.

Naujausios apklausos rodo, kad Gonzalezas aplenkė Maduro daugiau nei dvidešimt procentinių punktų, o pirmą kartą per kelerius metus rinkimų stebėtojai iš Carterio centro ir Jungtinių Tautų buvo pakviesti stebėti rinkimus.

Dėl tokio pranašumo Gonzalezas taptų favoritu beveik bet kurioje kitoje demokratijoje. Tačiau Venesueloje vyriausybė įprato laikytis valdžios. Kritikai jau seniai kaltino ją klastojant balsus ir nutylinant nesutarimus.

Opozicijos protestai buvo ne kartą slopinami 2014, 2017 ir 2019 m., o šimtai opozicijos lyderių buvo areštuoti arba ištremti.

Tačiau daugeliui žmonių šie metai atrodo kitaip.

„Man asmeniškai sunku patikėti, kad Maduro taip paprastai atsisakytų valdžios“, – sakė Laura Dibb, Vašingtono biuro Lotynų Amerikoje ekspertė Venesuelos klausimais.

„Tačiau žinote, jei bus masiškai įsitraukta į tarptautinį stebėjimą ir, žinoma, spaudimą iš pačios vyriausybės ir tarptautinio spaudimo… tai gali sukurti tam tikrų būdų“, – CNN sakė ji.

Alvarezas ir daugelis kitų migrantų Bogotoje mano, kad tai panašu: „Maduro gali laimėti rinkimus tik tada, kai juos pavogs, bet jei bus nauja vyriausybė, aš grįšiu ne tik aš, bet ir šimtai ir tūkstančiai. Lėktuvų neužteks, kad visi galėtų grįžti namo“, – sako 54 metų Endilas Gonzalezas iš Marakaibo, kuris pastaruosius penkerius metus pristato maistą į Bogotą.

Venesuelos opozicijos kandidatas į prezidentus Edmundo Gonzalezas ir opozicijos lyderė Maria Corina Machado susikibo rankomis prezidento rinkimų kampanijos mitinge Valensijoje, Karabobo valstijoje, Venesueloje 2024 m. liepos 13 d.

Būtent tokių imigrantų kaip Alvarez ir milijonų kitų, panašių į ją, likimas verčia šiuos rinkimus taip atidžiai stebėti.

Prieš pandemiją Venesuelos migrantams buvo įprasta ieškoti galimybių kaimyninėse šalyse, tačiau per pastaruosius trejus metus šalį paliko daugiau nei pusė milijono žmonių. Jie patraukė į pietinę JAV sieną, persikeldami tiesiai iš Kolumbijos į Panamą ir Centrinę Ameriką, iki pat šiaurinės Meksikos.

Venesueliečiai buvo antra pagal dydį migrantų grupė, sulaikyta JAV muitinės ir pasienio patrulių 2023 m., iš viso daugiau nei 260 000, ty penkis kartus daugiau. Nuo 2020 m., kai migrantų skaičius buvo mažesnis nei 50 000, darė spaudimą Baltiesiems rūmams sustabdyti srautą.

Kadangi demokratų administracijai lapkritį laukia neaiškūs rinkimai ir imigracijos politika, šį mėnesį Karakase vyksiantis konkursas gali turėti rimtų pasekmių JAV prezidentui Joe Bidenui.

Dauguma ekspertų, kalbėjusių su CNN, mano, kad jei Gonzalezas laimės, daugelis migrantų nuspręs grįžti į Venesuelą, tačiau jei Maduro įsikibs į valdžią, daugiau jų susigundys eiti prie JAV sienos dėl politinių ar praktinių priežasčių.

Pirmaisiais Venesuelos migracijos bumo metais daugelis Lotynų Amerikos šalių siūlė skubius leidimus ir ad hoc politiką migrantams iš šalies, tačiau dabar daugelis šių šalių stato kliūtis, atgrasydamos nuo laisvo žmonių judėjimo.

Pavyzdžiui, Kolumbija nustojo išduoti dokumentus neseniai atvykusiems migrantams, o naujai išrinktas Panamos prezidentas José Raulis Molino pasiūlė pastatyti tvorą aplink miškus, jungiančius jo šalį su Kolumbija.

Dibbas apskaičiavo, kad kitais metais gali keliauti iki dviejų milijonų papildomų migrantų.

Migrantai iš Peru ir Venesuelos eina taku JAV pusėje Rio Grande 2024 m. kovo 26 d. El Paso mieste, Teksase.

Bideno administracija prisidėjo prie šios akimirkos. Maduro sutiko surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus tik po to, kai Jungtinės Valstijos iš dalies panaikino sankcijas naftai ir spalį buvo atnaujinti skrydžiai, skirti grąžinti dokumentų neturinčius migrantus į Karakasą.

Atrodo, kad tiesioginės Maduro ir JAV valstybės departamento derybos įstrigo, nors Maduro praėjusią savaitę paskelbė, kad jo vyriausiasis derybininkas Jorge Rodriguezas surengė susitikimą su JAV pareigūnais, kad atnaujintų derybas.

Vašingtonas atvirai remia Gonzalezą, matyt, todėl, kad mano, kad perėjimas prie demokratijos Venesueloje ne tik padės deryboms dėl energetikos ir migracijos politikos, bet ir padės atitraukti Karakasą nuo ideologinių sąjungų su Kinija, Rusija ir Iranu.

Tačiau kadangi abi šalys šiemet renkasi rinkimus, gali būti, kad tai, ką rinkėjai nuspręs lapkritį, o ne liepą, iš tikrųjų turi įtakos.

„Jei Bideno administracija išliks valdžioje, manau, (dvišalės) derybos tęsis“, – sakė Dibas.

„Dabar, jei bus Trumpo administracija, ji greičiausiai apsiribos tik verslo valdymu… be jokio rimto dėmesio, kas vyksta su demokratija ir žmogaus teisėmis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *