Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tapo mėgstama vieta Verslas Į internetinių finansų sektorių, kad pradėtų savo veiklą. Iš dalies taip yra todėl, kad Lietuvos pareigūnai ėmėsi svarbių veiksmų, kad šalis taptų patraukli užsienio kompanijoms. Norėdami tai pasiekti, valdžios institucijos ne tik suteikė „fintech“ palankią aplinką ir įstatymus, bet ir konkurencingas išlaidas bei galimybę naudotis platesniu talentų fondu. Negana to, jie parodė ryžtingą pareigūnų palaikymą.

Tokie išplėsti įstatymų pakeitimai, kartu su daugiau nei 200 „fintech“ įmonių padidėjusiu Lietuvos sostine Vilniumi tapo antra pagal dydį „fintech“ sostine Europoje. Tai lengva pastebėti, skaičiuojant šiuo metu Vilniuje veikiančių licencijuotų įmonių skaičių.

Kodėl Lietuva atvėrė duris užsienio verslui?

Išlieka klausimas: kodėl Lietuva nusprendė atverti duris „fintech“? Jų ekspertai nurodo, kad visos šalies mastu Lietuvos bankas labai stengiasi tapti inovacijų vieta. Tačiau tuo pačiu metu tikimasi, kad šios licencijuotos įmonės atitinkamai atliks savo darbo dalį.

Tai reiškia, kad pats bankas bando kreiptis į „fintech“ atviriau ir lanksčiau, tačiau vis dar veikia kaip reguliatorius, kurio pagrindinis įsipareigojimas yra užtikrinti, kad finansų sektoriuje viskas būtų tvaru ir klientai būtų apdrausti.

Lietuvos „Fintech“ scenos problemos

Nors „fintech“ įmonių reguliavimo klimatas Lietuvoje yra lengvas, vis tiek galime nustatyti kitus iššūkius, su kuriais čia susiduria įmonės. Šie iššūkiai daugiausia kyla informacinių technologijų srityje ir Produktų kūrimas. Be to, atitikties klausimai gali turėti įtakos skirtingoms „fintech“ įmonėms, atsižvelgiant į jų verslo modelį.

Tačiau didžiąją dalį šių problemų iš dalies lemia reguliavimo srities pasikeitimas Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, patinka direktyvos PSD2 Padidėjusios verslo administracinės išlaidos.

Lietuvos „Fintech“ scenos pliusai

Daugeliui kompanijų visame pasaulyje atrodo, kad Lietuvos pliusai gerokai nusveria neigiamą pusę. Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir gausų čia savo parduotuves atidarančių įmonių skaičių, Lietuvos „fintech“ scena ir toliau plėsis iki 2021 m. Net ir baisūs žmonės Krizė COVID-19 nesustabdė Lietuvos augimo.

Per ateinančius dvejus metus galime tikėtis tolesnio Lietuvos internetinės bankininkystės sektoriaus augimo. Tai savo ruožtu gali padidinti SPB ir kitų rūšių licencijų paklausą. Be to, kaip per pastaruosius dvejus metus matėme tą patį kitose šalyse, atviras bankininkystės metodas greičiausiai sukurs sveikintiną įvairovę Lietuvos rinkoje. Tai paskatins naujus verslo modelius ir pabrėš didesnį įmonių bendradarbiavimą rinkoje.

„Fintech“ augimo Lietuvoje istorija

Kodėl šiandien ir kodėl ši šalis? Nutraukusi partnerystę su sovietais ir dėl savo mažos galios, Lietuva per pastaruosius 30 metų sustiprino savo gebėjimą greitai pereiti iš rinkos į rinką ir diegti naujoves. Be to, mes turime įtraukti puikias vyriausybės pastangas tam pačiam tikslui pasiekti. Tačiau tai tik pusė istorijos.

Lietuva yra viena iš labiausiai dvikalbių ir išmanančių valstybių Europos Sąjungoje ir nori tapti pasaulio lydere fintech sektoriuje. Oficiali agentūra verslo plėtrai ir tiesioginėms užsienio investicijoms, „Investuok Lietuvą“Savo ruožtu tai palengvina daugelio įmonių persikėlimą į Lietuvą ir padeda tinkamai pradėti. Jų naujausiose publikacijose plačiai kalbėta apie tautos fintech sektoriaus sėkmę. Anot jų, didžioji šios sėkmės dalis tenka žmonių kokybei.

Lietuvos žmonės

Lietuvoje vienam gyventojui tenka daugiau mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos akademikų nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje. Šiuo metu ji turi daugiau nei 31 000 ekspertų šalies IRT sektoriuje. Be to, daugiau nei 2600 iš jų dirba fintech sektoriuje. Negana to, pagrindiniai žaidėjai, tokie kaip SEB, „Danske“ ir „Western Union“, šalyje įkūrė daugiafunkcines paslaugas teikiančius įmonių centrus, kurie sukūrė daug specialistų, turinčių žinių tiek IT, tiek finansinių technologijų srityje.

Be to, šalyje yra nusistovėjusi pasaulinė verslo paslaugų pramonė, kuri prisideda prie kovos su pinigų plovimu, reikalavimų laikymosi, klientų aptarnavimo, finansų ir kt. Ekspertų skaičiaus didėjimo. Konkurencinga talentų rinka čia nesibaigia. Kasmet į rinką ateina vis daugiau programavimo kūrėjų. Tai tik rodo, kad augantis „FinTech“ sektoriaus augimas Lietuvoje netrukus nesustos.

Dabartinė „fintech“ būklė Lietuvoje

Vien per praėjusius metus „fintech“ įmonių skaičius šalyje padidėjo iki 250. Tada mes įtraukiame tokias dalis kaip:

• Skaitmeninės bankininkystės paslaugos
• asmeninis finansavimas
• Atvira bankininkystė

Visi jie stipriai auga. Lietuvoje ekspertai prognozuoja, kad „fintech“ sektorius sukūrė daugiau nei tūkstantį naujų darbo vietų. Be to, tikimasi, kad 2021 m. Valdžios institucijos priims naujesnius įstatymus ir iniciatyvas, ir tai gali padaryti „fintech“ sektorių stipresnį ir konkurencingesnį. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas dabar kuria visiškai naują sistemą, skirtą rizikai, kylančiai dėl skaitmeninių finansinių paslaugų teikimo, spręsti, nes siekia rizika pagrįstų ir beveik realiu laiku įžvalgų bei priežiūros.

Per 2020 metus Lietuvos fintech sektoriuje pastebima vis įvairesnė veikla, įskaitant didžiulį įmonių, užsiimančių internetine bankininkyste, skolinimu ir tapatybės paslaugomis, skaičiaus augimą. Nors sektoriuje pirmauja mokėjimų ir perlaidų paslaugas teikiančios įmonės, turinčios daugiau nei 80 bendrovių.

Kai kurios žymios „fintech“ kompanijos šalyje yra:

• „Fininbox“: bankų sistemos teikėjas
• „FinBee“: P2P skolinimo platforma
• Mano bankas: bankas internetu
• „MoQ“: išmaniųjų telefonų mokėjimo platforma
• „NEO Finance“: taip pat P2P skolinimo platforma
• Paysera: EMI
• Pelnas: sutelktinio finansavimo svetainė makleriui
• „Savy“: „P2P“ skaitmeninio skolinimo rinka