Lietuva vis labiau įsitvirtina fintech sektoriuje ir įgauna vis didesnį tarptautinį pripažinimą. Statistika nemeluoja – šalis kasmet sulaukia vis daugiau investicijų ir susidomėjimo iš užsienio įmonių. Pavyzdžiui, 2022 metais šis sektorius į Lietuvą pritraukė investicijų už 67,9 mln. Per pirmąjį 2022 m. pusmetį „fintech“ įmonės šalyje užfiksavo įspūdingas 375 mln. eurų pajamas, ty 80% daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Lietuvos Fintech kraštovaizdžio apžvalgos duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 263 Fintech įmonės. Lietuva yra didžiausias fintech centras ES pagal licencijuotas įmones. Ši šalis taip pat užima aštuntą vietą pasaulyje tarp šalių, kuriose yra mažiausia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, ir trečia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje pagal pelno mokesčio konkurencingumą. Fintech sektoriaus atstovai Lietuvoje kažką daro teisingai, o vykdomoji valdžia taip pat stengiasi sukurti geras sąlygas sektoriaus plėtrai.

Žinios dalijamasi

Viena didžiausių fintech sektoriaus stiprybių Lietuvoje yra vieninga ekosistema, kurioje sektoriuje vyksta tarpusavio bendradarbiavimas ir komunikacija. Asociacija „Fintech Hub LT“, taip pat VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir kitos įmonės dirba kartu, spręsdamos finansų sektoriaus problemas. Prieš šešerius metus Lietuvos bankui fintech pripažinus strategine veiklos kryptimi, sektorius pradėjo judėti sparčiau, nes rinkos dalyviams ėmė mažėti kliūtys patekti į didesnes rinkas.

Turiu prisipažinti, kad tokio glaudaus bendradarbiavimo kitose šalyse dar nemačiau. Kol kas šios tikslinės pastangos atrodo sėkmingos.

Pavyzdžiui, „Rockit Vilnius“ renginys ir darbo erdvė verslininkams ir inovatoriams suteikia galimybę rengti susitikimus ir pasidalinti savo patirtimi bei vizijomis, taip pat rengti mokymus. Tai sukuria daug galimybių užmegzti ryšius ir keistis žiniomis tarp sektoriaus atstovų sostinėje. Profesionalai pastebi, kad įmonės, organizacijos ir viešosios įstaigos noriai dalijasi savo patirtimi su kolegomis susitikimuose, seminaruose, hakatonuose ir diskusijose, taip parodydamos palaikymą vieni kitiems ir bendram tikslui populiarinti fintech Lietuvoje.

Patikimi jauni specialistai

Pasaulinis iššūkis, su kuriuo susiduria fintech sektorius, yra įdarbinimas, siekiant pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, taip pat užtikrinti, kad jie būtų pasirengę nuo pirmųjų studijų metų. Lietuva taip pat rado šios problemos sprendimą. Šalyje sparčiai augant fintech sektoriui, jaunimas pastebi sektoriaus sėkmę bei pritraukiamų investicijų kiekį ir nori siekti karjeros būtent šioje srityje. Lietuvoje jaunuolių, besirenkančių studijuoti IRT, skaičius 2020-2021 metais išaugo 17 proc.

Jau seniai ne paslaptis, kad IT specialistai svariai prisideda prie užsienio investuotojų pritraukimo. Lietuvoje dauguma profesionalų laisvai kalba angliškai, todėl tarptautinėms įmonėms lengviau susirasti darbuotojus ir panaikinamas tarpusavio bendravimo barjeras. Be to, Lietuva Europos Sąjungoje užima ketvirtą vietą pagal jaunų IRT specialistų, dirbančių šioje srityje, skaičių.

Vyriausybės interesas plėsti finansinių technologijų sritį

Lietuvos valdžia taip pat padarė gana didelę įtaką fintech sėkmei Lietuvoje. Taikant fiksuotą 15% pelno mokesčio tarifą – vis dar vieną mažiausių Europoje – natūralu, kad užsienio verslininkai apverčia bangą. Pastebėjau, kad investuotojai, lyginantys ES sostines, norėdami nuspręsti, kurioje šalyje verta steigti biurą, stebisi itin žemomis nuomos kainomis, interneto sparta ir kibernetinio saugumo lygiu. Dėl sudėtingos ir nuolat tobulėjančios skaitmeninės infrastruktūros, specialistų gausos ir skaitmeninių įgūdžių prieinamumo technologijų versle nėra jokių trūkumų.

Po pandemijos kilusi darbo ir profesinių pokyčių banga bei technologijų sukurtų galimybių pripažinimas paskatino daugiau žmonių pasukti į IT ir finansų sektorius. Lietuvos valdžia greitai sureagavo į šią tendenciją, siūlydama paramą norintiems keisti specialybę. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, valstybės finansuojamos reabilitacijos programos prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Kasmet privačiame sektoriuje persikvalifikuoja ir tobulina savo įgūdžius apie 2500 specialistų, o LR Ūkio ir inovacijų ministerija paskelbė apie tikslą iki 2026 metų perkvalifikuoti 19 000 specialistų, kurie patenkins augantį profesionalų poreikį rinkoje. . .

Lietuvos valdžios institucijos taip pat prisideda prie finansinių technologijų plėtros per kitas finansines kompensacijas. Pernai pakeistas darbo įstatymas palengvina užsieniečių įdarbinimą. Pavyzdžiui, kvalifikuotų darbuotojų atvykimo į kitą šalį išlaidoms padengti skirta pašalpa siekia iki 3000 eurų. Be to, darbdavys iš valstybės gali gauti iki 5256 eurų dydžio išmoką vienam darbuotojui. Į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai taip pat gali gauti reikiamus leidimus ir susimokėti mokesčius vienoje vietoje, nesiblaškydami tarp kelių įstaigų.

Be to, vyriausybė remia startuolius per investicinius fondus, dotacijas ir akceleratoriaus programas. Be to, yra galimybių dalyvauti konkursuose, siekti sutelktinio finansavimo ir pretenduoti į rizikos kapitalo fondus. Visi šie valdžios institucijų sprendimai labai palengvina „FinTech“ bendruomenę, kuri ir toliau ieško vietinių ir tarptautinių profesionalų, plėsdama savo verslo tinklą.

Perspektyvos ir tikslai

Nors dabartinė Lietuvos Fintech situacija yra labai gera, šalies vyriausybės ir sektoriaus atstovai tuo nesustojo ir parengė planą. Šiais metais Finansų ministerijos, Lietuvos banko, „Invest Belgium“, „GO Vilnius“, „Rockit“, „BCCS Group“, „Fintech Hub LT“ ir „Infobalt Association“ atstovai pasirašė memorandumą dėl fintech sektoriaus plėtros Lietuvoje veiksmų plano įgyvendinimo. 2023-2028 metų laikotarpiui. Memorandume numatyta, kad valstybės institucijos ir rinkos dalyviai bendromis pastangomis sieks pagrindinių Gairėse nustatytų tikslų.

Siekdama skatinti kokybinę sektoriaus plėtrą, Finansų ministerija analizuos problemas, su kuriomis susiduria įmonės pritraukiant kapitalą, ir prireikus pasiūlys galimus sprendimus. Taip pat planuojama stiprinti bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis, kurių nemaža dalis jau pradėjo vykdyti programas ar kursus, skirtus finansinių technologijų srities specialistų rengimui. Tai leis stabiliai ir tvariai augti sektoriui ateityje, sumažinant profesionalių darbuotojų trūkumo galimybę.