Lietuvos kontržvalgybos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinijos kišimosi į šių metų rinkimus ES ir NATO narėje Lietuvoje „negalima atmesti” dėl Lietuvos paramos Taivanui.

2021 metų pabaigoje Taivanui leidusi atidaryti tikrą ambasadą, Kinija nutraukė ryšius su Lietuva ir spaudė tarptautines bendroves nutraukti ryšius su 2,8 mln.

Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorija, nepretenduojančia į valstybės spąstus, ir spaudė net neoficialius sumenkinti ar nutraukti ryšius su sala.

Lietuva, kaip ir dauguma pasaulio šalių, pripažįsta, kad Kinija užima „Vienos Kinijos“ poziciją ir Taivanas yra jos dalis. Ji nepalaiko visapusiškų santykių su Taivanu, kuris turi tik 12 diplomatinių partnerių.

ES 2022 metų sausį metė iššūkį PPO, apkaltindama Kiniją diskriminacine prekybos praktika Lietuvos atžvilgiu. Iššūkis buvo sustabdytas 2024 m. sausio mėn.

„Sakyčiau, tikrai negalima atmesti situacijos, kai bandoma daryti įtaką rinkimams. Daugiausia turiu omenyje Kiniją”, – žurnalistams sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Dariušas Janiškis.

Lietuvos parlamentinė vyriausybės koalicija įsipareigojo remti „kovojančius už Taivano nepriklausomybę“, prieš pradėdama eiti pareigas 2020 metais, o jos Taivano politiką plačiai palaikė pusiau vykdomasis šalies prezidentas Kitanas Nausėda.

G. Nausedha laukia rinkimai gegužę, o parlamento rinkimai vyks spalį.

„Mes randame didelį susidomėjimą prezidento ir parlamento rinkimais, nes jie labai svarbūs Kinijai dėl mūsų Taivano politikos“, – sakė J. Janiškis.

Kinijos diplomatiniai atstovai Lietuvoje ne iš karto sureagavo į prašymą pakomentuoti.

Kinija 2023 metais didins savo šnipinėjimo pastangas Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė Lietuvos žvalgybos agentūros metiniame grėsmių vertinime.

Nustatyta, kad kibernetiniai veikėjai, „susilyginę su Kinija“, reguliariai tiria Lietuvos vyriausybines agentūras dėl pažeidžiamumo „siekdami prasiskverbti į jų tinklus“.