Kinija sustabdė jautienos importą iš Lietuvos, augant prekybos ginčams su Baltijos valstybe ir jos sąjungininkais iš Vakarų dėl Taivano.

Trečiadienį įsigaliojusio sustabdymo priežasties Generalinė muitinės administracija nenurodė.

Agentūra paprastai nustoja importuoti mėsą, jei eksportuojančios šalys praneša apie gyvulių ligų protrūkius. Lietuva Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE) pastaruoju metu nepranešė apie jokias gyvūnų ligas.

Toks žingsnis priimtas po to, kai Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad prisijungs prie JAV ir Australijos, remiančios ES ieškinį Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje dėl tariamų Pekino prekybos sankcijų Lietuvai.

Kinija taikė prekybos apribojimus prieš kitas šalis, kurios, kaip manoma, praeityje veikė prieš jos interesus. 2020 m. Pekinas įvedė apribojimus Australijos eksportui už milijardus dolerių, įskaitant jautieną, kadis ir vyną, po to, kai Kanbera paragino atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl COVID-19 pandemijos kilmės.

Nathanas Atrellas, Australijos nacionalinio universiteto Kinijos užsienio politikos dėstytojas, „Al Jazeera“ sakė, kad Pekinas savo ekonominę įtaką laiko „svarbiausiu tarptautinio valstybės valdymo įrankiu“.

„Tai, kiek tai bus sėkminga, daugiausia priklausys nuo dviejų veiksnių: nuo to, kaip šalies eksportas yra veikiamas Kinijos rinkos, ir nuo to, kaip greitai šalis gali rasti alternatyvią rinką“, – sakė A. Atrellas.

Australija gana sėkmingai nukreipė dalį savo eksporto, į kurį nukreipta Kinija. Kinija taip pat toliau importuoja geležies rūdą, nes mano, kad ji neturi kitos alternatyvios rinkos, iš kurios būtų galima nusipirkti.

„Šalys, kurioms gresia galimos Kinijos sankcijos ir boikotas, dabar vis dažniau ieško viena kitos patarimų, kaip susidoroti su ekonomine prievarta“, – pridūrė A. Atrellas.

Europos Komisijos duomenimis, gruodį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. mėn., Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo 91 proc.

Lietuva pernai leido Taivanui atidaryti de facto ambasadą savo sostinėje Vilniuje, supykdydama Pekiną. Kinija autonominę salą laiko savo teritorijos dalimi, kuri prireikus turi būti jėga sujungta su žemyne.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas ketvirtadienį paragino Lietuvą „susipažinti su faktais, ištaisyti savo klaidas ir grįžti į teisingą vienos Kinijos principo laikymosi kelią, užuot painiojus teisingą ir neteisingą“.

Taivano užsienio reikalų ministerija jautienos importo sustabdymą pasmerkė kaip „patyčias“ ir yra naujausias pavyzdys, kaip Pekinas siekia pakeisti Lietuvos užsienio politiką.

„Mes tvirtai laikomės Lietuvos“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovė Joanne O.

Kinija yra didžiausia jautienos importuotoja pasaulyje, tačiau iš Lietuvos sulaukia nedaug siuntų. Kinijos muitinės duomenimis, 2021 metais Kinija iš Lietuvos importavo vos 775 tonas jautienos, iš 2,36 mln. tonų tais metais.

Taivanas padidino maisto importą iš Lietuvos, siekdamas sušvelninti Kinijos taikomų apribojimų poveikį, pastaruoju metu sukeldamas didžiulę romo paklausą. Pirmoji 1200 butelių partija buvo išparduota mažiau nei per valandą po to, kai jie buvo parduoti šį mėnesį.

Sidnėjuje įsikūrusio Lowy instituto vyresnysis bendradarbis Richardas McGregoras „Al Jazeera“ sakė, kad neaišku, ar Pekino spaudimo taktika pasiteisino.

„Laikui bėgant, augant Kinijos galiai, tai gali pasikeisti“, – sakė McGregoras. „Tačiau šiuo metu Kinijos veiksmai sukelia priešingas reakcijas Europoje ir Australijoje bei tarp Europos ir Australijos, o JAV juos skatina“.