Kinija atsisakė Lietuvai skirtų prekybos priemonių, kurias Baltijos valstybė laikė neteisėtomis, abiem vyriausybėms diskutuojant, kaip palaipsniui pereiti prie diplomatinių santykių normalizavimo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu žurnalistams sausio 23 d. sakė, kad Pasaulio prekybos organizacijoje ginčijama „ekonominės prievartos“ sistema, įskaitant „Lietuvos pašalinimą iš muitų režimų, kad jokia įmonė negalėtų eksportuoti į Kiniją“. Pirmadienis.

Lietuva į ginčą su Kinija pradėjo 2021 metais po to, kai ji leido Taivanui įkurti atstovybę šalies vardu.

Kinija į tai atsakė atšaukdama savo ambasadorių iš Lietuvos ir įvesdama veiksmingą prekybos embargą ES valstybei narei.

Nors dabar draudimas prekiauti prekėmis buvo panaikintas, įmonės ir toliau atsargiai vertina prekybą su Kinija, sakė G. Landsbergesas.

„Yra didžiulė pasitikėjimo problema ne tik iš vyriausybės, bet ir iš verslo sektoriaus“, – sakė jis. „Kadangi tai atsitiko praeityje, niekas negali būti tikras, kad tai negali pasikartoti, nes tai ne taisyklėmis pagrįstas požiūris.

Oficialūs Kinijos muitinės duomenys rodo, kad tiesioginė dvišalė prekyba šiek tiek atsigauna.

Importas iš Lietuvos per pirmuosius 10 šių metų mėnesių sumažėjo daugiau nei 70 procentų, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kol ginčas nebuvo įsiplieskęs.

Prekyba tarp Pekino ir Lietuvos žlugo per kelis mėnesius po ginčo – praėjusių metų sausį Kinija iš Lietuvos importavo prekių už 60 000 USD, o tai 99,8 proc.

Lietuvos vardu sureagavo Europos Sąjunga, perkeldama Kiniją į Pasaulio prekybos organizaciją.

Ta byla vis dar nagrinėjama.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pakartojo, kad Lietuvos veiksmai Taivano atžvilgiu buvo „neteisingi“ ir kad jos atsakas buvo „teisėtas“ siekiant apginti savo interesus.

„Problema daugiausia slypi Lietuvos pusėje“, – raštu sakoma jos atsakyme. „Kinija visada veikė pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir atitinkamus klausimus spręs pagal atitinkamas taisykles“, – pridūrė jis.

Landsbergesas sakė, kad jo vyriausybė apie dvejus metus derasi su Kinija dėl diplomatinių santykių normalizavimo.

„Mes kalbamės ir sakau, su kantrybe, manau, tai gali suteikti tam tikrų galimybių“, – sakė jis.

Nė viena pusė oficialiai negrąžino savo diplomatų į kitą šalį.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos lyderiai kitą savaitę vyks į Kiniją, kur dalyvaus kasmetiniame viršūnių susitikime.

Bet koks įtampos su Lietuva mažinimas gali padėti pašalinti vieną iš abiejų pusių nesutarimo taškų.

Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Taipėjuje sakė, kad Taivano atstovybės Vilniuje pavadinimas nepasikeitė.

„Tai nėra problema“, – sakė jis antradienį eilinėje spaudos konferencijoje.