Taivano biuro stalas:
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė gerbianti „vienos Kinijos“ principą, tačiau yra pasiryžusi plėtoti abipusiai naudingus santykius su Taivanu.

Kinija vakar atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje, protestuodama prieš Europos šalies žingsnį leisti Taivanui įsteigti de facto ambasadą, siųsdama retą įspėjimą kitiems, kad jie gali siekti oficialesnių ryšių su Taipėjumi.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškime paskelbė, kad iškvietė ambasadorių Sheną Zhifei (申) iš Vilniaus ir pareikalavo Lietuvos pasiuntinio palikti Pekiną.

Ministerija dėl tokio žingsnio kaltino Baltijos valstybės sprendimą leisti Taipėjui atidaryti atstovybę pavadinimu „Taivanas“, o tai „labai kenkia Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

„Jei Lietuva išdrįs žengti dar vieną žingsnį, bus nutraukti oficialūs santykiai“, – sakė Renmino universiteto Tarptautinių reikalų instituto direktorius ir buvęs Kinijos diplomatas Wang Yue (王義). „Tai taip pat įspėjimas kitoms ES šalims nesekti Lietuvos pavyzdžio“.

Kinija dešimtmečius reikalavo, kad šalys nutrauktų ryšius su Taipėju kaip santykių sąlygą – vadinasi, „viena Kinija“ – ir paliktų Taivaną su 15 Jungtinių Tautų pripažintų diplomatinių partnerių.

Šalys, įskaitant JAV ir Japoniją, sustiprino paramą Taivanui, Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (習近平) pradėjus kampaniją, kuria buvo spaudžiamas Taipėjus priimti Pekino „vienos Kinijos“ santykių sistemą.

Nors Kinija dažnai protestuoja dėl diplomatinių klausimų, ji retai kviečia savo ambasadorius. Pekinas 1995 metais atsiėmė savo pasiuntinį iš JAV po to, kai Vašingtonas suteikė vizą tuometiniam prezidentui Lee Teng-hui (李登輝), viename iš rimčiausių ginčų tarp dviejų konkurentų dėl Taivano.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „gerbia vienos Kinijos principą“ ir apgailestauja dėl Pekino sprendimo.

Ji pridūrė, kad Lietuva yra „pasiryžusi plėtoti abipusiai naudingus santykius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos šalių ir likusio pasaulio šalių“.

Taipėjuje Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Joan O (歐) pareiškime teigė, kad Taivanas atkreipė dėmesį į tai, kad Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje.

Ji žavisi, kad Lietuva tvirtai laikosi laisvės ir demokratijos principų, sakė ji ir pridūrė, kad Baltijos šalis yra bendraminčių draugė ir partnerė, o Taivanas nuolat stengiasi stiprinti mainus įvairiose srityse.

„Atidarydami atstovybes mūsų dviejose šalyse, Taivanas ir Lietuva siekia abipusiai naudingo bendradarbiavimo ekonomikos, technologijų, švietimo ir kultūros srityse“, – sakė ji.

Wang Tingyu (), Demokratų pažangiųjų partijos įstatymų leidėjas, apkaltino Kiniją, kad ši daro spaudimą Taivanui ir draugiškoms šalims.

„Kinija ignoruoja Taivano egzistavimą ir sugalvoja melą, kuris plinta visame pasaulyje“, – sakė jis. „Dėkojame Lietuvai už jos vientisumą ir drąsą bei pasididžiavimą draugyste, kurią ji turi su mumis“.

„Kinija elgiasi kaip lyderė ir tiesiog nemato, kas Taivane yra gerai“,-sakė DPP įstatymų leidėjas Hsu Chih-chih (許智傑).

„Lietuvos pareigūnai turėtų būti pakviesti į Taivaną tartis dėl tiesioginių skrydžių tarp Taipėjaus ir Vilniaus“, – sakė jis. „Turime atsilaikyti prieš patyčias iš Kinijos ir atlyginti Lietuvos gerumui tikrais veiksmais“.

ES delegacija Pekine iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti Kinijos žingsnį.

Šių metų pradžioje Lietuva pasitraukė iš 17+1 bendradarbiavimo mechanizmo, kurį Kinija sukūrė siekdama skatinti prekybą ir Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių dialogą.

Prieš aštuonis mėnesius į pareigas pradėjusi eiti Lietuvos vyriausybė supykdė Kiniją paskelbdama apie planus išduoti vizas Honkongo gyventojams, kuriems gresia persekiojimas.

Lietuva turėjo ribotą ekonominį poveikį ginče su Kinija, o pernai prekyba sudarė 1,8 mlrd. Kinija buvo 12 -oji Lietuvos prekybos partnerė.

Papildomos Shin Hui Joo ataskaitos