Kibernetinių atakų Lietuvoje gerokai padaugėjo vasario pabaigoje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Pirmąjį 2022 metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 1 020 kibernetinių atakų, palyginti su 981 ataka praėjusiais metais. Apskritai 2022 m. tendencijos nerodo elektroninių nelaimingų atsitikimų mažėjimo.

Rusijos karas prieš Ukrainą nėra vienintelė priežastis, dėl kurios didėja kibernetinių atakų skaičius. COVID-19 pandemija ir Baltarusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą turėjo didelės įtakos kibernetinio saugumo situacijai šalyje.

„Nors pandemija ir su ja susijusių kibernetinių incidentų skaičius, kuris išlieka didelis, paskatino mus daugiau dėmesio skirti kibernetinio saugumo brandos didinimui ir mokymams šalyje, karas prieš Ukrainą ir sustiprėjusios su tuo susijusios kibernetinio saugumo rizikos privertė mus skubiai imtis papildomų priemonių. stiprinti valstybės saugumą ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Kibernetinių atakų eskalacija po vėlesnės Rusijos invazijos sumažėjo, nors viešosios ir ypatingos svarbos infrastruktūros valdytojai išlaiko budrumo ir pasirengimo lygį, kad užtikrintų veiklos tęstinumą įvairių ekstremalių situacijų atveju.

2021 m. padaugėjo ir elektroninių nusikaltimų. Lietuvos policija elektroniniuose duomenyse ir informacinėse sistemose užfiksavo 50% daugiau nusikaltimų nei praėjusiais metais, o Lietuvos žmonės ir įmonės dėl finansinių sukčiavimo prarado dvigubai daugiau pinigų, t. y. daugiau nei 10 mln. iki 2020 m.