Praėjus metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, karas pagilino atskirtį tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų, kelia grėsmę trapiam atsigavimui, sutrikdydamas maisto ir energijos tiekimo grandines bei atitraukdamas dėmesį nuo kovos su skurdu planų ir skolų restruktūrizavimo neturtingose ​​šalyse.

Tie susiskaldymai buvo akivaizdūs praėjusią savaitę, kai aukščiausi 20 ekonomikų grupės ekonomikos politikos formuotojai dviem dienoms susirinko į kurortą Bengaluru, pietų Indijos mieste, kur įtampa dėl Rusijos užgožė pastangas demonstruoti vienybę. Per viršūnių susitikimą Vakarų šalys Maskvai taikė daugybę naujų sankcijų ir atskleidė didesnę ekonominę paramą Ukrainai, o besivystančios šalys, tokios kaip Indija, kuri naudojosi pigia Rusijos nafta, priešinosi kritikai.

Dėl skirtingų nuomonių pareigūnams šeštadienį buvo sunku parengti tradicinį bendrą pareiškimą arba bendrą pareiškimą, priversdami aukščiausius Septynių valstybių grupės, pažangiausių pasaulio ekonomikų, atstovus bandyti įtikinti savo nenorinčius kolegas, kad Ukrainos gynimas vertas išlaidų. .

a Susitikimo santrauka Jis buvo paskelbtas popiet ir pažymėjo, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje“, tačiau „buvo ir kitų nuomonių bei skirtingų situacijos ir sankcijų vertinimų“. Pareiškime pažymima, kad Rusija ir Kinija atsisakė pasirašyti santraukos dalis, kuriose kalbama apie karą Ukrainoje.

Akivaizdžiai nurodant įtampą dėl diskusijų, pareiškime sakoma, kad G20 „nėra forumas saugumo problemoms spręsti“, tačiau nariai „pripažįsta, kad saugumo problemos gali turėti reikšmingų pasekmių pasaulio ekonomikai“.

Iždo sekretorė Janet L. Yellen šeštadienį viename interviu sakė, kad ji bandė pagrįsti bendrą atsaką labiausiai nenorinčioms valstybėms. „Ukraina kovoja ne tik už savo šalį, bet ir už demokratijos ir taikių sąlygų Europoje išsaugojimą“, – sakė ji ir pridūrė: „Tai puolimas prieš demokratiją ir teritorinį vientisumą, kuris turėtų rūpėti mums visiems“.

Aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko svarbiausiu pasaulio ekonomikai momentu. Tarptautinis valiutos fondas praėjusį mėnesį padidino pasaulinės gamybos prognozę, tačiau perspėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje vis dar kelia netikrumo. Fondas taip pat pažymėjo, kad didėjantis „suskaldymas“ pasaulyje gali stabdyti augimą ateityje.

D. Yellen per dvi dienas trukusį susitikimą buvo viena griežčiausių Rusijos kritikų. Vienu metu ji tiesiogiai susidūrė su aukščiausiais Rusijos pareigūnais privačiai ir pavadino juos Kremliaus žiaurumų „bendininkais“.

Konfliktas dėl to, kaip apibūdinti Rusijos veiksmus, paskatino Prancūzijos finansų ministrą Bruno Le Maire’ą viešai išlieti savo nusivylimą kai kuriomis šalimis, kurios nepuola Rusijos raštu. Jis pažymėjo, kad kai G20 lyderiai lapkričio mėnesį susitiko Balyje, Indonezijoje, jų pareiškimas patvirtino, kad dauguma narių griežtai pasmerkė karą, o penktadienį jis pareiškė nepritariantis šių nuotaikų mažinimui.

„Noriu aiškiai pasakyti, kad mes priešinsimės bet kokiam žingsniui atsitraukti nuo lyderių pareiškimo Palėje karo Ukrainoje klausimu“, – per spaudos konferenciją sakė ponas Le Maire’as, atsisakęs įvardyti tvirtoves. . Griežtai smerkiame šį neteisėtą ir žiaurų išpuolį prieš Ukrainą.

Dėl glaudžių Indijos ekonominių ryšių su Rusija jos, kaip G20 šeimininkės, vaidmuo šiemet tapo ypač sudėtingas. Maskva yra pagrindinė energijos ir karinės įrangos tiekėja Indijai, o JAV yra didžiausia Indijos prekybos partnerė.

Siekdama išlikti neutrali, Indija stengėsi nevadinti konflikto „karu“, o sutelkė dėmesį į kitus klausimus. Aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje ministras pirmininkas Narendra Modi apibūdino grėsmes pasaulio ekonomikai, tačiau neminėjo Rusijos, o nurodė „Geopolitinė įtampa auga daugelyje pasaulio šalių.

Dalis pasipriešinimo smerkti Rusiją kyla dėl susirūpinimo, kad JAV naudoja savo ekonominę galią, kad izoliuotų G-20 narę.

„Faktas, kad JAV turi tiek daug galių imtis veiksmų prieš geopolitinį konkurentą, kelia didžiulį susirūpinimą“, – sakė Kornelio universiteto prekybos politikos profesorius Eswaras Prasadas, kalbantis su JAV ir Indijos pareigūnais. „Akivaizdu, kad buvo atitrūkęs nuo G20“.

M. Prasadas pridūrė, kad JAV agresyvus sankcijų taikymas sukėlė kitų šalių susirūpinimą – net jei jos ir nesutinka su Rusijos veiksmais – kad vieną dieną jos gali užsitraukti Vašingtono rūstybę.

Toks ekonominio karo panaudojimas išaiškėjo penktadienį, kai Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas daugiau nei 200 asmenų ir subjektų Rusijoje ir kitose šalyse, finansiškai padedančiose Maskvos invazijai į Ukrainą. Sankcijos taip pat įvestos Rusijos metalurgijos ir kasybos sektoriui bei energetikos įmonėms.

Karas Ukrainoje nebuvo vienintelė problema, sukėlusi Indijos finansų ministrus praėjusią savaitę.

Jungtinės Valstijos ir Europa toliau lygina nesutarimus dėl Amerikos paramos elektromobiliams, kurie, Europos šalių nuomone, pakenks jų ekonomikai. 2021 m. sudarytas pasaulinis susitarimas dėl mokesčių ir toliau šlubuoja, padidindamas tikimybę, kad jis subyrės. Kalbos apie neturtingų šalių skolų naštos restruktūrizavimą, siekiant išvengti daugybės įsipareigojimų nevykdymo, žlugo, daugiausia dėl Kinijos pasipriešinimo.

„Manau, kad pokyčių nebuvo daug“, – sakė ponia Yellen, kuri praėjusią savaitę išreiškė nusivylimą Kinijos, kaip kliūties, vaidmeniu.

Tačiau būtent karas Ukrainoje paliko didžiausią takoskyrą pasaulio ekonomikos lyderiams. Daugeliu atvejų pasipriešinimas palaikyti Ukrainą ir konfrontacija su Rusija yra daugelio šalių sudėtingos vidaus politikos rezultatas, o JAV nėra išimtis.

Vis daugiau respublikonų, įskaitant buvusį prezidentą Donaldą J. Trumpą, pastarosiomis savaitėmis įrodinėjo, kad JAV negali sau leisti remti Kijevo neribotą laiką. Jie tvirtina, kad tuo metu, kai JAV slegia rekordinis skolos lygis ir silpna ekonomika, tuos pinigus geriau leisti vidaus problemoms spręsti.

Praėjusiais metais JAV atnešė daugiau nei 100 milijardų dolerių Humanitarinė, finansinė ir karinė pagalba Ukrainai. Kongreso biudžeto biuras praėjusią savaitę prognozavo, kad Jungtinės Valstijos per ateinantį dešimtmetį ketina padidinti savo valstybės skolą beveik 19 trilijonų JAV dolerių, ty 3 trilijonais daugiau nei buvo prognozuota anksčiau.

Bideno administracijai pagalbos Ukrainai mažinimas neatrodo išeitis.

Interviu M. Yellen sakė, kad JAV gali tai sau leisti ir kad parama Ukrainai yra prioritetas dėl nacionalinio saugumo ir ekonominių priežasčių.

Ponia Yellen sakė: „Karas daro neigiamą poveikį visai pasaulio ekonomikai, o suteikti Ukrainai reikiamą paramą, kad ji laimėtų ir tai užbaigtų, tikrai negalime sau leisti“.